LTRecenzijoje aptariama Viktorijos Daujotytės ir Mindaugo Kvietkausko monografija „Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai“. Tai ne tik originali Milošo ir jo Lietuvos santykių analizę pristatanti monografija, bet ir veikalo bendraautorių patirtys ir at(si)vėrimai klausinėjant apie tai, kuo ypatinga kultūrinė tautinė esatis, kaip ji susijusi su esminiais (lietuvių ir ne lietuvių) literatūros dalykais, kokie yra (ar kaip suprantami) jų „didieji pasakojimai“ – laisvo žmogaus ir atviros visuomenės idėjos. Monografijoje nėra vienareikšmio atsakymo. Abstraktūs atsakymai į tokį klausimą iš esmės nėra įmanomi. Monografijoje implikuota Milošo lietuviškumo paieška ir jo supratimo metodologija, anot recenzijos autoriaus, tampa knygos ir skaitytojo dvasine nuostata, praktiniu jo veiksmu – analogišku arba labai artimu Milošo gyvenimo būdui. Knygą sudaro trys skyriai – „Kultūrinių kontekstų atodangos“, „Poetinio pasaulėvaizdžio kodas“ ir „Lietuviškieji kontaktai“. Kiekvienas jų praveria ar atidengia Milošo ryšius su kultūra – jos pasaulinėmis, europietiškosiomis, lenkiškosiomis ir lietuviškosiomis formomis. Skaitytojas knygoje tikrai užtiks nemažai Milošo lietuviškumo patirčių ar jų pajautų ir svarstymų, ir supras, kad svarbiau ne tiek poeto lietuviškųjų kontekstų „įrodymai“, kiek jų „parodymai“ interpretuojant Milošo, kaip lietuvių, lenkų ir viso pasaulio kultūros piliečio, kūrybines galimybes. Monografija skaitytojui leidžia suvokti neįprastą lietuviškumo formą: lietuvį, kalbantį (ir rašantį) kita, ne lietuvių, kalba. Tai įvyksta ne tik aprašant ir interpretuojant gausią dokumentinę Milošo biografijos ir kūrybos medžiagą, bet ir įsiklausant, įsižiūrint, įsimąstant į tyrėjų atsirinktas humanistines Milošo patirtis.