LTRecenzijoje aptariama Ulo Valko knyga skirta populiariam mitiniam estų liaudies personažui – velniui. Savotiškai paradoksalu, kad iki šiol jis nesulaukė didesnio estų liaudies tikėjimų tyrinėtojų dėmesio. Viena iš priežasčių galėjo būti vyravusi nuomonė, kad velnio įvaizdis priklauso išimtinai krikščionybei, todėl tarsi nėra folkloristų tyrinėjimų objektas. Tad velnias pakliuvo į keistoką ir nepalankią akademinę situaciją. Valkas gana plačiai remiasi Norberto Vėliaus studija. Tiesa, velnio vaizdinį jis tyrinėja pasitelkdamas kiek kitokią medžiagą ir mokslinę metodiką. Daugiausia dėmesio Valkas skiria trims tautosakos žanrams: sakmėms, asmeninius susidūrimus su antgamtine sfera atspindintiems pasakojimams ir liaudies tikėjimams. Pagrindinis knygos tikslas – pateikti išsamią velnio pavidalų estų liaudies tikėjimuose studiją, estiškąjį velnio vaizdinį analizuojant krikščioniškosios Vakarų Europos demonologijos ir kitų tautų folkloro kontekste. Šiuo atžvilgiu išryškėja įspūdinga autoriaus erudicija ir platus mokslinis akiratis. Knygą sudaro septyni skyriai, kuriuose atitinkamai nagrinėjami antropomorfiniai, zoomorfiniai, fantastiniai velnio pavidalai, jo pasirodymai negyvų daiktų forma, velnio karieta, velnio metamorfozės ir žmonėms velnio sukeltos vizijos bei haliucinacijos. Nagrinėdamas velnio įvaizdį estų tradicijoje, Valkas remiasi ne vien tautosaka ir atskleidžia nemenką bažnyčios įtaką liaudies sakmių siužetams. Skaitant šią studiją, į akis krinta daugybė sutapimų ir paralelių su lietuvių tradicija. Tačiau esama ir ryškių skirtumų.
ENThe review discusses the book by Ülo Valk about a popular mythic Estonian folk character – the devil. It is kind of a paradox that so far it has not received a greater attention from the researchers of Estonian folk beliefs. One of the reasons could be a prevailing opinion that the image of the devil exclusively belongs to Christianity, thus it is not the object of folklore research. Therefore, the devil found itself in a strange and unfavourable academic situation. Valk rather widely refers to the study of Norbertas Vėlius. He actually explores the image of a devil through slightly other material and scientific methodology. Valk mainly focuses on the three genres of folklore: sagas, stories reflecting personal encounters with the supernatural and folk beliefs. The main aim of the book is to present a comprehensive study of the forms of devil in Estonian folk beliefs, by analysing the Estonian image of devil in the context of Christian Western European demonology and other nations’ folklore. The author’s impressive erudition and a wide scientific outlook are brought to light. The book consists of seven chapters which respectively focus on anthropomorphic, zoomorphic and fantastic forms of devil, its manifestation in the form of inanimate objects, devil’s carriage, devil’s metamorphoses and the visions and hallucinations caused by devil in people. When analysing the image of devil in the Estonian tradition, Valk refers not only to folklore and reveals a significant influence of the church on the plots of folk sagas. The study contains many coincidences and parallels with the Lithuanian tradition. However, there are evident differences as well.