Istorinės lietuviškos dramos kovos su priklausomybe

LTRecenzijoje aptariama Redos Pabarčienės studija „Kurianti priklausomybė. Lyginamieji lietuvių dramos klasikos tyrinėjimai“. Knygoje aptariamos istorinės dramos, rašytos nuo XIX a. pabaigos iki XX a. 9-to dešimtmečio pradžios. Monografijoje išrikiuotos V. Krėvės, B. Sruogos, J. Grušo, J. Marcinkevičiaus, A. Fromo-Gužučio, M. Šikšnio-Šiaulėniškio, G. Landsbergio-Žemkalnio, Maironio, L. Giros ir kt. istorinių dramų lyginamosios analizės. Įvado skyriuje „Literatūra istorijoje. Istorija literatūroje“ sprendžiama Istorijos kaip Didžiojo pasakojimo problematika, apmąstomi praeities įprasminimo būdus, praeities-dabarties santykių tipologija, vertybinės nuostatos, kultūrinės istorinės savivokos modeliai. Skyriuje „Istorijos rekonstravimo būdai ir dramos tipai“ pasiūloma istorinės dramos tipologizavimo sistema, pateikiamos esminės lietuvių dramos savybės, o „Ikitragediniai orientyrai“ nubrėžia pirmųjų lietuviškų dramų punktyrus – Viduramžių dominavimą, suartėjimą su epu, stiprų Bažnyčios autoritetą, pavergtųjų tautų romantizmo problematiką. Skyriuje „Tragedinės vaizduotės kontūrai“ iškeliama Shakespeare'o įtaka lietuvių rašytojų vaizduotei. Barboros Radvilaitės tema aptariama skyriuje „Dialogai su Baliu Sruoga“. Vienas įdomiausių knygos skyrių „Infernalinis groteskas“, kurioje kuriamos „Dievų miško“ asociacijos su Dante's „Pragaru“. Skyriuje „Lietuvis – kilnusis laukinis“ svarstoma apie lietuvio paveikslą V. Krėvės ir Vydūno dramose. Monografijos kaip mokslinio darbo trūkumas – teorinių šaltinių stoka ir abejonių keliantis rėmimasis sovietmečiu leistais moksliniais leidiniais.

ENThe review discusses the study “Kurianti priklausomybė. Lyginamieji lietuvių dramos klasikos tyrinėjimai” [Creating Dependence. Comparative Research of Lithuanian Drama Classics] by Reda Pabarčienė. The monograph presents the comparative analyses of the historical dramas written by Krėvė, Sruoga, Grušas, Marcinkevičius, Fromas-Gužutis, Šikšnys-Šiaulėniškis, Landsbergis-Žemkalnis, Maironis, Gira and others. The introductory chapter “Literature in history. History in literature” solves the problems of History as the Master Narrative, reflects upon ways of giving a sense to the past, the typology of past-present relations, value attitudes, and models of cultural historical self-perception. The chapter “Ways of reconstructing history and drama types” suggests the system of typologisation of a historical drama, presents the essential features of Lithuanian drama; the chapter “Pre-tragic landmarks” draws the dotted lines of the first Lithuanian dramas: domination of the Middle Ages, approaching the epic, a strong authority of the Church, and the problems of romanticism of subjugated peoples. The chapter “Contours of tragic imagination” points out the influence of Shakespeare on the imagination of Lithuanian writers. The topic of Barbora Radvilaitė is discussed in the chapter “Dialogues with Balys Sruoga”. “Infernal grotesque” is one of the most interesting chapters of the book, which creates associations of “Dievų miškas” [Forest of the Gods] with Dante’s “Inferno” [Hell]. The chapter “A Lithuanian – a noble savage” considers the portrait of a Lithuanian in the dramas of Krėvė and Vydūnas. The drawback of the monograph as a scientific work is lack of theoretical sources and doubtful reference to scientific publications released during the Soviet period.