Literatūros gyvavimo užkulisiai

LTRecencijoje aptariamas Marijos Macijauskienės esė rinkinys „Žingsnis po žingsnio...“. Jame susijungia poetinė romantika, publicistika ir dokumentika. Neabejotinai vertingoje M. Macijauskienės memuaristikoje daug autentiškos medžiagos, kurią autorė sukaupė per netrumpą savo gyvenimą, ypač dirbdama Lietuvių literatūros muziejuje. Svarbiausia, kad ta medžiaga surinkta iš gyvų lūpų, iš žmonių, kurie asmeniškai pažino mūsų klasikus, pradedant Maironiu. Rašyti apie primirštus, sovietmečiu uždraustus, ištremtus, išvarytus, persekiotus kūrėjus M. Macijauskienę paskatino prozininkė Aldona Liobytė. Tą „prarastąją kartą“, kurios likimui nušviesti M. Macijauskienė skiria didžiausią knygos dalį, sudarė daug gausesnis rašytojų būrys, negu oficialiai buvo mokoma mokykloje ar universitetuose. Tremtyje ir išeivijoje atsidūrę rašytojai, jų kūriniai tikrai buvo užmiršti, uždrausti, naikinami. Knyga imponuoja autorės nuoširdumu, jos meile literatūrai, simpatijomis aprašomoms asmenybėms: rašytojams, vertėjams, redaktoriams ir visiems, kas padėjo kaupti lietuvių literatūros turtus. M. Macijauskienės knyga vertinga ir originali, pasižymi vaizdinga kalba.

ENThe review discusses the essay collection “Žingsnis po žingsnio...” [Step by step...] by Marija Macijauskienė. It embraces poetic romanticism, journalism and documentary. Unquestionably valuable memoirs of M. Macijauskienė contain lots of authentic materials, which the author accumulated through her any but short life, especially when working the Lithuanian literature museum. Most importantly, the materials in question were collected from real persons who personally new our classic figures, starting with Maironis. Prose writer Aldona Liobytė gave stimulus to M. Macijauskienė to write about the creators who were slightly forgotten, banned, exiled, deported, prosecuted during the soviet times. The "lost generation", description of the lives of whom occupies the major part of M. Macijauskienė's book, had much bigger group of writers than officially taught in schools or universities. Writers who were exiled or emigrated, their works were actually forgotten, banned, destroyed. The book impresses by the author's sincerity, her passion for literature, sympathies to the personalities described: writers, translators, editors and all those who contributed to accumulation of the Lithuanian literary assets. M. Macijauskienė's book is valuable and original, boasts picturesque language.