Platus eseistikos laukas
LTRecencijoje gilinamasi į vieno geriausių šiuolaikinių eseistų – Liutauro Degėsio – tris beveik pamečiui išėjusias eseistikos knygas („Kelionė ten ir atgal“ (2007); „Kitaip nei kitaip“ (2008); „Prisiminimų prisiminimai“ (2010). L. Degėsio eseistinius apmąstymus, kurių pats autorius niekur griežtai neapsibrėžia, galima apibūdinti kaip filosofo, psichologo, pedagogo,rašytojo, piliečio, kultūros žmogaus apmąstymų erdvę.Tai – dialektinė priešpriešų vienybė ir žmoguje, ir jį supančiame pasaulyje. Žinoma, ji atrasta ne L. Degėsio, bet neabejotinas autoriaus nuopelnas – nuolatinis šitų priešpriešų jutimas. Ne išdidus mentoriškas siekis pamokyti skaitytoją, o nuoširdus noras kartu su juo lygiomis teisėmis bandyti apnuoginti tas priešpriešas, formuluoti klausimus, svarstyti problemas net iš anksto nujaučiant, kad niekas jų visų niekada neišspręs. Neginčytinų tiesų, galutinių sprendimų, teisingai sutvarkyto pasaulio siekis yra svetimas filosofo pasaulėžiūrai. Skaitant L. Degėsio esė, dažnai kyla mintis, kad jos ir rašomos tam, jog nebūtų besąlygiškai priimtos, kad jose yra kartais atvirai demonstruojamas, o kartais yra paslėptas provokacijos užtaisas, siekiant sujudinti jau aptingusias mūsų smegenis, priversti jas ne tiek kaupti naujas žinias, teorijas, idėjas, kiek kritiškai jas apmąstyti.Reikšminiai žodžiai: Asmenybė; Eseistas; Esė; Filosofija; Individualumas; Kultūra; Lietuvių esė žanras; Literatūros laukas; Liutauras Degėsys; Mintis; Poetika; Skaitytojas; Subjektyvumas literatūroje; Šiuolaikinė lietuvių esė; Contemporary Lithuanian essay; Culture; Essay; Field of Literature; Genre of Lithuanian essay; Individuality; Liutauras Degėsys; Mind; Personality; Philospohy; Poetics; Reader; Subjectivity in Literature.
ENThe review gives an insight into three essay books (“Kelionė ten ir atgal” [Journey to and back] (2007); “Kitaip nei kitaip” [Differently than differently] (2008); “Prisiminimų prisiminimai” [Memories of memories] (2010) written by one of the best contemporary essayists Liutauras Degėsis. Essay reflections of L. Degėsis, which are not strictly defined anywhere by the author, can be described as the space of thoughts of a philosopher, psychologist, teacher, writer, citizen, person of culture. It is dialectic unity of oppositions in both individual and his surrounding world. It goes without saying that it was not discovered by L. Degėsys, but the author's contribution - continuous perception of these oppositions - is not questionable. Not arrogant mentor-like attempt to teach a reader but rather sincere desire together with the reader on equal rights to try stripping the oppositions, to formulate questions, to consider problems even with prior awareness that they will never be solved by anyone. Aspiration for undisputed truths, final decisions, correctly arranged world is alien to the philosopher's outlook. When reading L. Degėsis' essay, a thought often comes to one's mind that they are written with the purpose not to be unconditionally accepted, that a load of provocation is sometimes openly displayed, while sometimes is hidden in order to stir up our lazy brains, to make them start thinking critically rather than accumulating new knowledge, theories, ideas.
