LTStepono Tunaičio knygoje „Apšvietos epochos socialinės ir politinės filosofijos metmenys“ įvertinama didžiuma svarbiausių XVIII a. antros pusės – XIX a. pirmos pusės filosofijos šaltinių, kurie, išskyrus M.P. Karpio kalbas, buvo suregistruoti prieš du dešimtmečius pasirodžiusiame leidinyje „Lietuvos filosofinės minties istorijos šaltiniai“. K. Narbuto, M.P. Karpavičiaus, J. Stroinovskio, K. Lukausko, A. Sniadeckio, J. Jasinskio, I.A.A. Oldakovskio ir I. Danilavičiaus veikalai, tuokart pristatyti tik glaustomis tezėmis, šioje, knygoje apibendrinami kaip paskutiniais LDK gyvavimo dešimtmečiais plėtotą bei po valstybės žlugimo pratęstą filosofinę tradiciją reprezentuojantys tekstai, kuriuose greta teorinių formuluočių dažnai nurodomi ir praktiniai uždaviniai bei pabrėžiama asmens pilietinė pozicija. Tunaičio studija, vientisa pasirinktos problematikos aspektu, atskleidžia nuoseklią Apšvietos idėjų evoliuciją, glaudžiai besisiejančią su Abiejų Tautų Respublikos istoriniais lūžiais, o chronologinės ribos siekia Romantizmo laikus. Konspektyvus dėstymo būdas koncentruoja mintį į ryškiausius analizuojamo reiškinio akcentus bei struktūruoja paskiro laikotarpio tendencijas atspindinčias nuostatas. Vertingas šios knygos bruožas, kad remiamasi žanriniu požiūriu labai įvairiais tekstais: ne tik filosofijos, teisės veikalais, bet ir pamokslais, Seimo kalbomis, gamtamoksliniais, antropologiniais tyrinėjimais, kurie turi bendrą problematikos ašį ir, atsižvelgiant į atskiro žanro specifiką, sulaukia kompetentingos analizės.S. Tunaičio knygoje, remiantis palyginti negausia medžiaga, atskleidžiama didžiulė idėjų įvairovė bei Lietuvoje savo požiūrį propagavusių autorių savarankiško mąstymo pastangos, kurios griauna Apšvietos epochai dažnai taikomus stereotipus.
ENS. Tunaitis in "Apšvietos epochos socialinės ir politinės filosofijos metmenys” [Outline of the Social and Political Philosophy of the Enlightenment Period] assesses major philosophical sources of late 18th C – early 19th C, which, except M.P. Karpys’ speeches, were recorded in "Lietuvos filosofinės minties istorijos šaltiniai“ [Sources of the History of the Lithuanian Philosophical Thought] published two decades ago. Works of K. Narbutas, M.P. Karpavičius, J. Stroinovskis, K. Lukauskas, A. Sniadeckis, J. Jasinskis, I.A.A. Oldakovskis and I. Danilavičius, concisely introduced in the latter, in this book are summarised as texts representing the philosophical tradition developed in the last decades of the GDoL and continued after the state’s collapse, which in line with theoretical formulations frequently name practical tasks and highlight civil position of an individual. Tunaitis' study, integral in its problem, reveals consistent evolution of the Enlightenment ideas, closely related with the historical breaking points of the Polish-Lithuanian Commonwealth, while chronological limits date back to Romanticism. Synoptic exposition focuses the thought on the most distinctive highlights of the phenomenon and structures the attitudes reflecting the trends of an individual period. Valuable feature of the book is references being made to diverse texts in terms of genre: philosophical, legal writings, as well as sermons, speeches in the parliament, environmental, anthropological researches, concentrated around the common problem are analysed. S. Tunaitis referring to rather limited sources reveals huge diversity of ideas and individual thinking efforts of the authors who propagated their outlooks in Lithuania, which break the stereotypes often associated with Enlightenment.