LTRecencijoje analizuojamas paskutinis poeto Alfonso Maldonio rinkinys pavadintas „Už saulėlydžio“. Šios poeto knygos atveju – tai labai negailestingas užčiuoptas tvirtas žinojimas, kad gyvenimas tuoj baigsis, kad su tuo žinojimu esi vienas, kad žvilgsnis, dar kliudydamas brangias šio pasaulio vietas ir žmones, jau bando skverbtis kitur. Paskutinės knygos pavadinimas akcentuoja pabaigą, grįžimas jau nebegalimas: būtent „už saulėlydžio“, ne „po saulėlydžio“. Prasmingiausi pirmasis ir paskutinis knygos skyriai („Pagairėje“ ir „Blyksniai“), problemiškiausias – antrasis „Vaizdai nuo kalno“. Skaudus sarkazmas pažįstamas ir iš ankstesnių A. Maldonio knygų. Paskutiniame rinkinyje A. Maldonis apeina daugybę sau svarbių kapų, vietovių, savo lyrikos temų, kūrinių. Atsisveikindamas apeina prie Žuženberko palaidoto žuvusio brolio, pokario metais nušautos krikštamotės kapus ar likimus. A. Maldonio eilėraščiuose jausmai suvaldyti, ir net tada, kai poetinis vaizdas akcentuoja kontrastus, pavyzdžiui, juodo ir balto, tai nėra blaškymasis tarp priešybių, o greičiau tiesiog konstatavimas, kad pasaulis toks.
ENThe last poetry collection called "Už saulėlydžio" [Behind the Sunset] by poet Alfonsas Maldonis is analysed in the review. This poet's book reveals very merciless firm knowledge of life finishing soon, that an individual is left all alone with such knowledge, that the glimpse still touching dear places and people of this world is already trying to penetrate into elsewhere. The name of the last book emphasises the end, no return is possible: it reads "behind the sunset" rather than "after the sunset". The first and the last sections of the book ("Pagairėje" and "Blyksniai", respectively) [In the Windy Place] and [Flashes] are most meaningful, while the second section "Vaizdai ant kalno" [Views on the Hill] is most problematic. Sorrowful sarcasm is familiar from his earlier books. In the last collection, A. Maldonis visits many graves, locations that are important to him, his lyrics themes, works. When bidding farewell, he visits the graves or lives of his killed brother buried near Žuženberkas, godmother shot after the war. Feelings in A. Maldonis' poems are well controlled even when the poetic image highlights contrasts, e.g., between black and white, it is not wandering between the opposites, but rather simple statement of the fact that the world is different.