Žodinės fotografijos: šviesoje braukiantys ašaras ir šypsenas

LTRecenzijoje aptariamas prozininko Henriko Algio Čigriejaus novelių rinkinys „Varna braukia ašarą“. Pažymima, kad rinkinyje susitinka trys skirtingi žanrai: aprašymas, novelė, nuotrauka, kurie yra lyg trys skirtingi kalbėjimai, pasakojimo būdai, kuriuos jungia esamos akimirkos tikslus sustabdymas, vieno įvykio užfiksavimas. Autorės nuomone, H. A. Čigriejaus proza primena Antano Ramono noveles ir Broniaus Radzevičiaus apsakymus. Konstatuojama, jog H.A. Čigriejaus novelės liudija, jog vyresnioji karta yra išsaugojusi subtilų novelės kaip žanro pojūtį, kuris asocijuojasi su skaidriais jausmais, praeities šviesa, atgyjančia dabartyje, ir jaukiais, prielankumą, o kartais net ir skaidrų graudesį keliančiais personažais. Ši H. A. Čigriejaus knyga lyginama su iš autobiografinių patirčių ir išgyvenimų bei kūrybinių impulsų dėliojama dėlione. Autorė teigia, kad rinkinio noveles sąlygiškai, remiantis siužetu, galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmąją sudaro pasakotojo prisiminimai iš vaikystės, susiję su artimiausiais žmonėmis, su vienaip ar kitaip gyvenimą formavusiais įspūdžiais ir patirtimis. Antrajai grupei priklausytų kiti pasakojimai, atveriantys pasakotojui lyg ir nepažįstamų, bet elgsena, mąstymu artimų žmonių likimus. Pabrėždama, kad autorius tarsi ne aprašo, bet fotografuoja žodžiais, autorė daro išvadą, kad H. A. Čigriejaus novelių knygą galima laikyti fotografišku tiksliai praeities akimirkas fiksuojančiu liudijimu šiuolaikiniame eklektiškame postmodernizmo interjere.

ENThe review discusses the novella collection “Varna braukia ašarą” [The Crow Wipes Its Eyes] by prosaist Henrikas Algis Čigriejus. The collection covers three different genres: description, novella and photograph, which serve as three different ways of narration united by a stopped moment, a recording of one event. According to the reviewer, the prose of Čigriejus reminds of the novellas of Antanas Ramonas and the short stories of Bronius Radzevičius. The novellas of Čigriejus witness that the older generation has preserved a subtle sense of novella as a genre which is associated with clear feelings, the light of the past reviving at present and cosy characters which evoke amiability and sometimes even clear sorrow. This book by Čigriejus is compared to a jigsaw puzzle done from autobiographical experiences and creative impulses. According to the reviewer, the novellas of the collection might be relatively classified in two groups according to the plot. The first group consists of the narrator’s childhood recollections related to the closest people as well as the impressions and experiences that formed life in one or another way. The second group includes other stories which open the fates of people who are unfamiliar with the narrator, yet close to him in their behaviour and thinking. Noting that the author as if photographs with words rather than uses them to describe, the reviewer draws a conclusion that the novella collection of Čigriejus might be considered a photographic testament that accurately records past moments in the contemporary eclectic interior of postmodernism.