Grafinis atvaizdas, skirtas aklam suvokėjui: vizualumo ir taktilikos santykis

LTDisertacijoje pateikiamais argumentais siekiama įrodyti, kad atvaizdas neturėtų būti išimtinai siejamas tik su vizualumu: jis priklauso vaizdavimo sričiai, o pastaroji yra bendra tiek regai, tiek lytai (per vaizduojamąjį gestą). Priešingu atveju atvaizdų kūrimo ir suvokimo nematymo sąlygomis problemos lieka anapus akademinio diskurso. Vis dėlto piešiančių aklųjų pavyzdžiai bei palyginti sena atvaizdų, skirtų suvokimui lyta, kūrimo praktika liudija apie gebėjimą be regos suvokti bei kurti atvaizdus, o tuo pačiu skatina abejoti atvaizdų išimtinai vizualia prigimtimi. Disertacijoje analizuojama vaizdavimo taktiliniuose atvaizduose problema, siekiant atsakyti į klausimą, kas, be liečiamų žymių, šiuose atvaizduose priklauso lytėjimui. Šio klausimo teorinis ir praktinis aspektai yra glaudžiai susiję. Atvaizdai plokštumoje nėra vien tik vizualūs, jei juos kurti ir suvokti gali neregintys asmenys. Todėl tenka iš naujo apibrėžti tokias nusistovėjusias sąvokas kaip vizualioji raiška, vizualieji menai, arba atsisakyti jų: jos netikslios tiek, kiek yra siejamos su vienu jusliniu modalumu. Praktinėje plotmėje šis klausimas taip pat yra aktualus, ypač, kai siekiama pakoreguoti klaidingą reginčių kūrėjų požiūrį į atvaizdus, skirtus aklam suvokėjui – jei įmanoma lyta suvokti atvaizdus, pakanka, kad atvaizdų žymės būtų apčiuopiamos. Nors rega ir lyta daugeliu atveju perteikia panašią informaciją apie suvokiamus objektus, ši informacija nėra tapati. Tad, siekiant sukurti atvaizdą, kuris būtų reikšmingas aklam suvokėjui, būtina suprasti, kaip vyksta suvokimas lyta be regos, taip pat – kas be to, kad atvaizdo žymės yra apčiuopiamos, jame priklauso lytai ir koks yra santykis tarp lyta ir rega suvokiamų kokybių atvaizde.

ENThe dissertation seeks to prove that image should not be exclusively linked with visuality: it belongs to the field of portrayal, which is common to both sight and touch (via the portrayed gesture). Otherwise, the problems of image creation and perception in blind conditions remain on the other side of academic discourse. Examples of blind people drawing and the relatively old practice of creating images meant to be perceived by touch testify to the ability to perceive and create images without sight, and also spur doubt over the exclusively visual nature of images. The thesis analyses the problem of portrayal in tactile images in order to answer the question of what, besides tangible marks, appertains to touch in these images. The theoretical and practical aspects of this question are closely related. Images on a plane surface are not just visual if they can be created and perceived by blind individuals. Established concepts such as visual expression and visual arts must thus be redefined or abandoned: they are inaccurate to the extent to which they are linked to sensory modality alone. In the practical context, this issue is also pertinent, especially in correcting the erroneous stance of sighted artists toward images meant for the blind - if images can be perceived by touch, it is sufficient for the image markings to be tangible. Although vision and touch often convey similar information about the perceived objects, this information is not identical. So to create an image that is meaningful to the blind perceiver, one must understand how perception by touch without vision takes place, as well as what, besides the tangible marks of the image, appertains to touch within it, and what the relationship is between touch and vision in the portrayal of perceived qualities.