Referencijos problema Jacques'o Derrida filosofijoje

LTPagrindiniu šio tyrimo objektu pasirinkta referencijos problema Derrida filosofijos kontekste. Nors šis filosofas referencijos problemai neskyrė išskirtinio dėmesio, ši problema, ar jai svarbūs klausimai aptariami daugelyje darbų įvairiomis temomis. Kita vertus, referencijos problema pasirinkta tarsi gija, leidžianti apžvelgti Derrida atliktą Vakarų logocentrinės esaties metafizikos dekonstrukciją, rekonstruojant jo polemiką su iš pirmo žvilgsnio mažai tarpusavyje susijusiais filosofais: Husserliu, Saussure‘u, Rousseau, Platonu, Austinu, Barthes‘u. Be to, referencijos problema leidžia naujai permąstyti filosofinį šio mąstytojo paveldą. Disertacijoje siekiama apginti šias pagrindines tezes: 1) Referencijos samprata Derrida filosofijoje yra sąlygota logocentrinės esaties metafizikos dekonstrukcijos; 2) Logocentrinės kalbėjimo/rašto hierarchijos dekonstrukcija kvestionuoja betarpiško pažinimo idealu paremtą tradicinę referencijos sampratą; 3) Différance, pėdsako, supplement logika atmeta bet kokio fiksuoto ryšio tarp signifikanto ir signifikato, ženklo ir referento galimybę; 4) Derrida pateikta tekstualumo samprata neneigia referencijos, tačiau abejoja aiškios kalbos ir tikrovės perskyros kaip esminės referentiškumo sąlygos pagrįstumu; 5) Bet kokioje žymėje glūdinti būtina iterabilumo galimybė vienu metu žymi tiek referento mirtį, tiek jo galimą šmėklišką sugrįžimą per idealizuojančio pakartojimo galimybę.

ENThe key object of this research is the problem of reference in the context of Derrida’s philosophy. Although this philosopher did not pay any exceptional attention to the problem of reference, this problem or related important issues are discussed in a number of works on various themes. On the other hand, the problem of reference has been chosen as a thread allowing to review the deconstruction of metaphysics of the Western logocentric existence performed by Derrida by reconstructing his polemics with philosophers who seem to have no relation to each other: Husserl, Saussure, Rousseau, Plato, Austin, and Barthes. In addition, the problem of reference enables to reconsider the philosophical legacy of this thinker. The PhD thesis seeks to defend the following key theses: 1) the notion of reference in Derrida’s philosophy is determined by the deconstruction of the metaphysics of the logocentric existence; 2) the deconstruction of the logocentric oral/written hierarchy questions the traditional concept of reference based on the ideal of immediate cognition; 3) the logics of difference, trace, supplement refuses any possibility of a fixed relation between the significant and the significatum, the sign and the referent; 4) the concept of textualisation provided by Derrida does not deny reference, however, expresses certain doubts about the justification of the relation between language and reality as an essential condition for reference; 5) the possibility of iterability in any sign denotes the death of the referent or his ghostly return through the possibility of the idealised repeat.