Dokumentalumo koncepcijos ir formos Lietuvos videomene: tarp dokumentinio kino ir vaizduojamojo meno

LTNuo XX a. 10-o dešimtmečio ir ypač po 2000-ųjų pasaulio šiuolaikiniame mene pastebimas „posūkis į dokumentalumą“ – siekis fiksuoti ir tyrinėti tikrovę, naudojant dokumentinę kalbą. Tai būdinga ir Lietuvos šiuolaikiniam menui – jame dominuoja videomenas, kurio didžiausią ir ryškiausią dalį sudaro dokumentiniai kūriniai. Disertacijoje siekiama atskleisti, kokiomis tikrovės reprezentacijos sampratomis grindžiamos dokumentalumo koncepcijos Lietuvos videomene ir kokios dokumentalumo formos būdingiausios Lietuvos videomeno kūriniams – vieno ekrano filmams, videoinstaliacijoms, kompleksinėse instaliacijose eksponuotiems videofilmams ir videoperformansams, sukurtiems XX a. 10-o deš. pradžioje – XXI a. 1-ojo deš. pabaigoje. Disertacijoje analizuojami kūriniai, atspindintys Lietuvos videomenui būdingiausias stebinčiosios, interaktyviosios, dienoraštinės ir refleksyviosios dokumentikos koncepcijas, kurias apibrėžia skirtingi požiūriai į reprezentacijos autentiškumą lemiančius faktorius, filmo tikslus bei autoriaus funkcijas. Šios koncepcijos išreiškiamos specifinėmis dokumentalumo formomis, kurias lemia objektų pasirinkimas, naratyvo konstravimo principai, stilistinės ir kitos kūrinio savybės. Kūriniai analizuojami pasitelkiant nuo XX a. pradžios išplėtotą dokumentinio kino teoriją bei tyrinėjant Lietuvos videomeno ryšį su dokumentalumo diskurso raida šiuolaikinio meno istorijoje. Ši disertacija yra pirmas mokslinis tyrimas Lietuvoje, skirtas Lietuvos videomenui, pirmą kartą videomeno kūrinius analizuojantis dokumentalumo aspektu ir susiejant dokumentinio kino bei šiuolaikinio meno diskursus.

ENSince the last decade of the 20th century and especially after 2000, contemporary art has been turning to “documentary films” – recording and investigating the reality by using documentary language. Lithuanian contemporary art demonstrates the same features. Video art, the major and the most prominent part of which is documentaries, dominates within it. The PhD thesis aims to reveal the reality representation concepts, which provide the basis for the concept of documentary in Lithuanian video art, and the forms of documentation characteristic of works of Lithuanian video art, i.e. single screen films, video installations, video films and video performances created at the beginning of the 10th decade of the 20th century – the end of the 1st decade of the 21st century and exhibited in complex installations. The PhD thesis analyses works reflecting concepts of observational, interactive, expository and reflexive documentary, which are defined by different attitudes towards factors determining a representation authenticity, aims of the film and the author’s functions. These concepts are expressed through specific forms of documentaries, which are determined by the chosen objects, principles of narrative construction, stylistic and other features of a documentary work. Works are analysed by using the theory of documentary cinema developed since the beginning of the 20th century and by analysing the link of Lithuania’s video art with the development of the documentary discourse in the history of contemporary art. This PhD thesis is the first scientific research in Lithuania devoted to Lithuanian video art. It is the first thesis to analyse works of video art with respect to documentary cinema and relating discourses of the latter to discourses of modern art.