Kičo fenomenas ir jo sklaida XX a. Lietuvos dailėje

LTDisertacijoje gretinamos gana skirtingos etimologinė, filosofinė ir menotyrinė sferos, kurių vienijančios grandys yra tiek kičo terminas, tiek ir pats kičo fenomenas. Nei vienas, nei kitas objektai Lietuvoje nėra susilaukę išsamesnių teorinių tyrinėjimų. Vartojant terminą „kičas“, disertacijoje laikomasi klasikinio modernistinio kičo apibrėžimo, kuriuo remiantis, kiču vadinamas masinės kultūros sričiai priskiriamas kultūrinis fenomenas, kuriam būdingas nenatūralumas, banalumas, dirbtinumas, nesaikingumas ir neskoningumas. Kičo objektu disertacijoje įvardinamas masiškai gaminamas meninės vertės neturintis neskoningas dirbinys, siekiantis kelti aukštesnės meninės vertės įspūdį. Etimologiniam kičo aspektui skirta tyrimų dalis akcentuoja su terminu susijusių konotacijų lauką, pateikiamos įvairios kičo traktuotės; filosofinę problematiką liečiančioje dalyje gretinant kičo ir kasdienybės fenomenus, bandoma įvardinti kičo ir kasdienybės tarpusavio santykį ir kičui tenkantį vaidmenį kasdienės būties struktūravime. Kičas traktuojamas kaip savotiškas ontologinio saugumo garantas, leidžiantis atsiriboti nuo nesaugumo, nejaukumo pojūčio, padedantis struktūruoti kasdienybę ir susikurti jaukią bei saugią kasdienybės oazę. Menotyrinis disertacijos aspektas apima kičo objektus naudojančio meno atsiradimo istoriją, „aukštojo meno“ ir masinės kultūros difuzijos įtaką kičo objektus naudojančio meno kūrėjams, kičo naudojimo strategijas bei kūrėjų požiūrį į kičo fenomeną.

ENThis dissertation presents a comparison of the relatively different spheres of etymology, philosophy and art studies, whose unifying links are both the term of kitsch and the phenomenon of kitsch itself. More detailed theoretical studies have never been carried out on either of these subjects in Lithuania. In using the term "kitsch", the dissertation keeps to the classical modernist definition of kitsch, according to which kitsch is the cultural phenomenon ascribed to the field of mass culture characterized by unnaturalness, banality, artificiality, immoderation and poor taste. In the dissertation, mass-produced, tasteless pieces with no artistic value that try to create the impression of higher artistic value are referred to as kitsch objects. The part of the study devoted to the etymological aspect of kitsch accents the field of connotations associated with the term, and various treatments of kitsch are presented; in comparing the philosophical problems in the tangential part with the phenomena of kitsch and daily routine, an attempt is made to identify the mutual relationship between kitsch and daily routine, and the role of kitsch in the structuring of everyday life. Kitsch is treated as a sort of guarantee of ontological security, allowing us to distance ourselves from a feeling of discomfort and insecurity, and helping us to structure our daily lives and create a comfortable and safe everyday oasis. The dissertation’s art research aspect includes the history of the emergence of art using objects of kitsch, the influence of "high art" and the diffusion of mass culture on artists using objects of kitsch, strategies for using kitsch, and the attitude of artists toward the kitsch phenomenon.