Julijonas Lindė-Dobilas ir Benedetto Croces

LTStraipsnyje nagrinėjami B. Croce's idėjų aktualizacijos bei interpretavimo J. Lindės-Dobilo kritinės minties darbuose aspektai. Stengiamasi atskleisti, kiek B. Croce's estetinės koncepcijos nuostatomis bei literatūrologiniais darbais J.Lindė Dobilas rėmėsi analizuodamas literatūros ir apskritai kultūros tekstus. Parodoma, kad J. Lindė-Dobilas išsamiai aktualizuoja kai kuriuos pagrindinius italų mąstytojo «dvasios filosofijos" principus, atskleisdamas jų prielaidas bei potencialias analizės kryptis. Teigiama, kad lietuvių estetikos terpėje pristatydamas B. Croce's idėjas J. Lindė-Dobilas tikisi, kad jų refleksija galėtų paskatinti gilintis į meno bei kūrybos procesų esmę, apmąstyti individualaus meninio mentaliteto svarbą, labiau domėtis naujausiomis to meto estetikos bei filosofijos kryptimis. Tvirtinama, kad J. Lindė-Dobilas šiuo atveju buvo mediatorius, pagrindines intuityvistinės estetikos idėjas įpynęs į to meto Lietuvos intelektualinį landšaftą, siekęs suardyti monologinės sąmonės struktūras ir įsteigti laisvos diskusijos erdvę, kurioje net ir skirtingiausi oponentai, gerbdami vienas kito nuomones ir pozicijas, kartu galėtų kurti dialogo iniciatyvomis pagrįstą modernią Lietuvos kultūrą. Konstatuojama, kad J. Lindė -Dobilas skatino savirefleksiją, atviros savimonės kūrimąsi, kai nebebūtų bijoma kritiškai svarstyti savo pačių tapatumo prielaidas bei įžvalgiai ir subalansuotai pažvelgti į tradiciją, išvaduojant ją iš ideologinių fantazmų bei mitologinės žiūros prielaidų, atsiverti pasaulio kultūrai.

ENLa filosofia comie scienza dello spirito by B. Crocc is one of the most important works of aesthetics and literary criticism for Julijonas Lindė-Dobilas, comprising basis of his individual critical methodology. Spheres of intuitive and "conceptual" cognition for Dobilas make prerequisites of distinction between art and philosophy and science, as different "spiritual forms". Intuition in Dobilas aesthetics makes a cognitive methodology of sociohumanitarian discourse, the essence of art as well as psychological state, during which the mental text is created in the spiritual world of the creator. The art on the level of Dobilas' intuitive aesthetics is interpreted as form of the human soul acquiring "airy expression". Piece of art is regarded by Dobilas as unity of content (soul) and form (expression).According to him, art has really nothing to do either with profiting or with "leasurable sensations". The Lithuanian critic emphasizes art not to be a moral act (rather one of "artistic sublimity"), yet the artist should adhere to the ethical principles in his personal life.