Tyrimas apie Lietuvos lenkų ir Lenkijos įvaizdį Lietuvos visuomenėje. Lietuvoje gyvenančių, lenkų bendruomenę atstovaujančių ekspertų, kokybinis tyrimas

LTLeidinyje pristatomi viešosios nuomonės apie lenkų įvaizdį Lietuvoje ir Lenkijos įvaizdį Lietuvos visuomenėje mokslinių tyrimų rezultatai. 2012 m. sausio 23 d. – vasario 20 dienomis atlikto tyrimo tikslas buvo visų pirma nustatyti socialinį atstumą tarp skirtingų Lietuvos tautinių grupių. Itin kruopščiai buvo tiriamos tapatybės, užimtumo, socialinių pokyčių ir švietimo galimybių tendencijos, argumentuojančios santykius tarp etniškumo ir pažiūrų, žiniasklaidos formuojamo įvaizdžio bei valstybės gyventojų kasdienio gyvenimo. Pridėtinė pristatomos tyrimų analizės vertė yra lyginamasis aspektas, atsižvelgiantis į Lietuvos gyventojų nuomonės pokyčius lenkų mažumos atstovų atžvilgiu. Rezultatai parodo, kad deklaruojamas nenoras gyventi kaimynystėje su lenkais 2005–2011 m. laikotarpiu cikliškai svyravo. Antra, tyrimu buvo bandoma išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į Lenkiją ir Lenkijos gyventojus. Verta pabrėžti, kad kas penktam Lietuvos gyventojui Lenkija asocijuojasi su galimybe apsipirkti, o toks pat respondentų kiekis nesugebėjo įvardyti jokios asociacijos su žodžiu „Lenkija“. Tai įrodo, kad kalbant apie Lenkijos įvaizdį, tarp Lietuvos gyventojų esama tam tikro sąvokų vakuumo. Kita vertus, respondentai lenkus dažniausiai apibūdindavo teigiamais bruožais. Trečia tyrimo užduotimi buvo bandoma nustatyti kiek lietuviai domisi Lenkija, jos politika, kultūra, kontaktais. Išanalizavus respondentų atsakymus, paaiškėjo, kad per pusę Lietuvos gyventojų neturi jokių kontaktų su Lenkijos piliečiais, o du trečdaliai nurodė, kad nevyksta į kaimyninę valstybę.

ENThis publication presents the results of research study on public opinion about the image of Polish people in Lithuania and image of Poland in the Lithuanian society. The study which was carried out between 23 January and 20 February 2012 was, first of all, aimed at assessing a social distance between different ethnic groups in Lithuania. It was focused very closely on examining trends of identity, occupation, social change and educational potential as reasoning ties between ethnicity and creed, media-created image and everyday life of residents of the country. The added value of the analysis is a comparative aspect taking into account changes in the opinion of the Lithuanian residents towards the Polish minority. The results show that the declarative unwillingness to live in the vicinity of Polish people between 2005 and 2011 was cyclically fluctuating. Second, the study was aimed at finding out the opinion of Lithuanian residents on Poland and Polish residents. It must be emphasised that every fifth Lithuanian resident associated Poland with shopping opportunities and the same number of respondents were not able to indicate any associations whatsoever with the word “Poland”. It shows some conceptual vacuum among Lithuanian residents when speaking about the image of Poland. On the other hand, respondents usually described Polish people in positive terms. The third aim of the study was to assess the extent of interest of Lithuanians in Poland, its politics, culture, and contacts. The analysis of the answers of the respondents demonstrated that about half of entire Lithuanian population have no contacts with Polish citizens and two thirds of them claimed they never went visiting the neighbouring state.