Du lietuvių moderniosios literatūros aristokratai (K. Binkis, J. Savickis)

LTKazys Binkis ir Jurgis Savickis – kūrėjai, esmingai paveikę lietuvių literatūrą, pasukdami ją modernios Vakarų kultūros bei meninio atsinaujinimo keliu. Dvi ryškios tarpukario modernizmo figūros, poezijos ir prozos reformatoriai. Straipsnyje siekiama sugretinti abu kūrėjus, siekiant dar gilesnio jų pažinimo. Gretinti juos leidžia ir vienoks, ir kitoks pagrindas. Pavyzdžiui, biografinis: abu bendraamžiai, jų jaunystę sukrėtė Pirmasis pasaulinis karas, abu – pokarinės pasaulėjautos, permainų meto žmonės bei kylančios naujam gyvenimui Lietuvos pasiryžėliai. Bendrumų randama ir pasigilinus į asmenybes. Abi asmenybės charizmatinės, mūsų moderniosios literatūros aristokratai. Binkis, Savickis – laisvos dvasios menininkai, bendrame fone ryškiai išsiskiriantys net savo išore bei laikysena. Svarbiausia, žinoma, kūryba. Abu anksti buvo pajutę naujos epochos vėjus, integravimosi į Europos kultūrą būtinumą. Gretinant jų modernistinę kūrybą randama tikrai daug panašumų, nulemtų naujo požiūrio į meną, modernizmo pasaulėvokos ir poetikos. Stabtelima kiek išsamiau prie vieno abiejų autorių modernios kūrybos netikėtumo – ankstesnės literatūros „perrašymo“ ir ironiško pervertinimo. Binkis ir Savickis tarpukariu Lietuvoje labiausiai įtvirtino naują menininko tipą ir naujos epochos kitokią literatūrą. Kad avangardisto nuopelnai nėra vien kūrybinė produkcija, o kai kas dar daugiau, tai labiausiai ryšku Binkio atveju. Savickio novelistika praskynė naują literatūros kelią, įvedė epochai adekvačią meninę raišką. O ypač pažymėtinas ligi tol mūsų prozai beveik nebūdingas meninis rafinuotumas, stilingumas. Jaunai lietuvių literatūrai anuo metu labai reikėjo Binkio temperamento, Savickio stilingumo – tos energetikos, kurią čia pavadinome aristokratiškumu, bandydami paryškinti du iškilius XX a. I pusės mūsų literatūros novatorius.