Maironis ir Šatrijos Ragana - Atgimimo kartos krantai

LTMaironis ir Šatrijos Ragana straipsnyje pristatomi kaip dvi XIX a. pabaigos lietuvių atgimimo kartos kraštinės, ir susisiekiančios, ir išsiskiriančios, manant, kad jų santykio analizė gali atskleisti savitą XIX a. pabaigos lietuvių kultūros laiko ritmą. Parodoma, kad Šatrijos Ragana modernizuodama plėtojo tam tikras Maironio užduotas temas. Teigiama, kad maironiškajam modernaus „aš" individuacijos procesui priklauso moteriškojo psichikos prado kaip erotizuojančio poliaus atradimas. Todėl Maironio tėvynė yra programiškai tapatinama su moterimi, mylimąja ne tik dėl gramatinės giminės. Taip išryškinamas šio santykio iracionalumas, nepaisant to, kad daugelyje patriotinių eilėraščių erotinė energija sublimuojama į herojinį, vyrišką patosą. Parodoma, kad ir Šatrijos Raganos kūryboje erosas sublimuojamas į simbolinius tobulybės ir anapusybės vaizdinius, pavyzdžiui, „Mėlynojoje mergelėje" - maironiškoji patriotinė didaktika transformuojasi į modernistinį simbolizmą. Įžvelgiamas panašumas tarp Maironio eilėraščių liūdesio ir ilgesio emocijų prigimties ir Šatrijos Raganos apysakos “Sename dvare”. Autorės nuomone, joje vaikiškos sąmonės figūra savo šaknimis siekia tą patį moteriškąjį archetipą, iš kurio kūrėsi ir Maironio poezijos iracionalieji vaizdiniai. Daroma išvada, kad Šatrijos Raganos kūryboje ir biografijoje atsekami Maironio recepcijos pėdsakai atskleidžia lietuvių kultūrinės ir literatūrinės modernizacijos procesą. Viena ryškiausių linkmių - individualistinio „aš" kūrimasis atrandant tėvynės idėjos kaip visuotinumo plotmės individualias išraiškas.

ENThe paper presents Maironis and Šatrijos Ragana as the two sides of the Lithuanian revival generation of the end of the 19th c., which come close and go apart, assuming that the analysis of their relationship may reveal a distinct rhythm of the time of Lithuanian culture of the end of the 19th c. Šatrijos Ragana is said to have developed certain themes pointed out by Maironis, by modernising them. The discovery of the feminine psychic element as erotic pole is stated to belong to the Maironis-like process of individuation of modern “self”. Therefore, the homeland of Maironis is programmatically identified with a woman, a lover, not only due to the grammatical gender. Hence irrationality of this relationship is highlighted, despite the fact that in many patriotic poems the erotic energy is sublimated into a heroic masculine pathos. The paper shows that the works of Šatrijos Ragana also sublimate eros into symbolical images of perfection and the beyond, for example, in “Mėlynoji mergelė” [The Blue Maiden] the Maironis-like patriotic didactics is transformed into modern symbolism. There is a similarity between the nature of sadness and nostalgia in Maironis’ poems and the story “Sename dvare” [In the Old Manor] by Šatrijos Ragana. According to the author, the figure of child’s consciousness in the story reaches the same feminine archetype in its roots, from which the irrational images of Maironis’ poems were also created. The author concludes that traces of Maironis reception evident in the works and biography of Šatrijos Ragana reveal the process of Lithuanian cultural and literary modernisation. One of the most obvious trends is the formation of individualistic “self” discovering the individual expressions of the idea of homeland as the plane of universality.