Tikrovė ir patriotinė simbolika Bern. Brazdžionio poezijoje

LTPranešimo pavadinimas gali pasirodyti nemodernus, persunktas romantiškomis prielaidomis apie nekintančias universalias prasmes ar nedalomą poetinio žodžio pilnatvę. Pasiteisinama tuo, kad pavadinimą inspiravo vienas iškiliausių mūsų filosofų Antanas Maceina, kuris puikiai nusimanė apie literatūros kritiką ir poeziją, pokario išeivių patriotiką stebėjo iš labai arti ir jai taikė ganėtinai griežtus meninės vertės bei bendražmogiškosios prasmės kriterijus. Šio pranešimo tikslas – žvilgterti į Brazdžionio patriotiką pro Maceinos prielaidų prizmę, žinant, kad Maceina analizavo patriotinę poeziją iš siaurokų anų metų estetinių pozicijų ir prieš akis turėjo tik dalį Brazdžionio lyrikos, rašytos iki 1955 m. Pranešime nenorima oponuoti Maceinai. Vis dėlto svarbu pasidomėti, kaip Brazdžionio patriotiką vertintina šiandien, žvelgiant ir iš Maceinos, ir kiek kitokių pozicijų, mąstant apie Brazdžionio poezijos evoliucijos kreivę, poetą vedusią nuo maironiškos patriotikos iki brazdžioniškosios, atitinkančios jo vėlyvųjų rinkinių modelį. Brazdžionis nebuvo modernistas. Jo patriotika susiliečia su maironiškąja, tačiau nereikėtų ją sieti tik su tuo, kas buvo ir ko daugiau nėra. Brazdžionis derino savo patriotinę poeziją su gyvenamuoju laiku, kas kartą iškeldamas tas pačias patriotines ir todėl žmogiškąsias vertybes, ir tautiškas, ir patriotiškas, vis dėlto jas įvilkdamas tai į lyrininį, tai į eksperimentinį rūbą, tai į šiuolaikišką kalbą, kuri sugeba pasitelkti praeities niuansus kaip tikslingai valdomą ir veiksmingą poetinį intrumentą.

ENThe title of the paper can look outdated, overloaded with romantic assumptions about never-changing universal meanings and indivisible completeness of poetic word. The title is claimed to be inspired by one of the most prominent our philosophers Antanas Maceina, who had excellent knowledge of the criticism of literature and poetry, observed patriotic manifestations of post-war exiles from very close and applied rather strict criteria of artistic value and universal meaning. The purpose of this paper is to take a look at Bradžionis' patriotic manifestations through Maceina's prism of presumptions, bearing in mind that Maceina analysed patriotic poetry from rather narrow aesthetic positions of that time and had only part of Brazdžionis' poetry in front of him, which was written before 1955. Nevertheless, it must be noted that if assessing patriotic writings by Brazdžionis today, looking at it also from Maceina's perspective, and from slightly different positions, thinking about the curve of Brazdžionis' poetry evolution, which led the poet from maironis-like patriotism to brazdžionis-like one, which fits the model of his late collections. Brazdžionis was not modernist. His patriotism has interconnections with Maironis' patriotism, but it should not be associated with something that existed but no longer is present. Brazdžionis was combining his patriotic poetry with the living period, every time highlighting the same patriotic and therefore human values, both national and patriotic, nevertheless putting them sometimes into lyric and sometimes into experimental gown, sometimes into modern language which manages to use the past nuances as controlled and efficient poetic instrument.