Maironio Jaunoji Lietuva kaip moderniųjų neoromantikų horizontas

LTMaironio Jaunoji Lietuva yra Adomo Mickevičiaus Pono Tado lietuviškoji, lietuvių kalba sukurta paralelė – kito laiko, bet artimos erdvės, artimos socialinės ir ekonominės sanklodos, nežiūrint skaudžių istorinių peripetiją išlaikiusių ryšį su LDK paveldu ir tradicijomis, - labiausiai per bajorus - dvarininkus, sąmone LDK piliečius. Bet šviečiasi jau ir kitas horizontas - kyla jaunoji Lietuva; Juozas Rainys, kilęs iš pasiturinčią lietuviškai nusiteikusių valstiečių yra Maironio kartos aukštųjų idealų reiškėjas, dainuojantis jo eiles ir balades. Maironio novacija - į epinį eiliuotą pasakojimą įpinti lyrinius pasažus, kaip dvasinės būsenos reiškimo būdus, - lyg pagilinti veikėjo dvasinę erdvę tomis pačiomis galimybėmis, kuriomis naudojosi ir didžioji Europos literatūra. Bet žmogaus gyvenimą poemoje apgaubia, galiausiai ir įprasmina, bendroji, tautiškoji, bendruomeninė erdvė, reikalaujanti asmeniško atsidavimo, įsipareigojimo. Jaunoji Lietuva pateikia baladiškai gražų ir dramatišką įsipareigojusio žmogaus likimą- dramatišką išbandymą atsisakymu, jauną mirtį, mylimosios liūdesį ir ontologinę ištikimybę. Ir ateities viziją - kaip pranašystę. Aiškiai jaučiama žmogaus tapatybės problema: tapatybė, kaip asmens centras, kaip džiaugsmo, meilės, skausmo branduolys, surištas su vieta, savumu, namais. Persmelkiantis savumo jausmas - nuo žemės iki dangaus: nuo puikaus šienapjūtės vaizdo. Moderniųjų neoromantikų karta (Aistis, Brazdžionis, Miškinis, Nėris) bent iš dalies yra grįžtanti ir prie Maironio.

EN“Jaunoji Lietuva” [Young Lithuania] by Maironis is the Lithuanian parallel of “Pan Tadeusz” [Sir Thaddeus] by Adam Mickiewicz – of another time but close space, close social and economic system, despite painful historical peripaetia that maintained a connection with the heritage and traditions of the Grand Duchy of Lithuania (GDL), mainly through noblemen – landlords. Yet other horizons are now seen as young Lithuania emerges; Juozas Rainys, a descendant of well-off Lithuanian-minded peasants, is the advocate of high ideals of Maironis generation who sings his poems and ballads. Maironis’ innovation was to inweave lyric passages into the epic versed narrative as ways of expressing the state of mind, as if to deepen the character’s spiritual space with the same opportunities that were used by grand European literature. However, the life of a person in a poem is surrounded and finally given sense to by the common, national community space which requires personal commitment. “Jaunoji Lietuva” presents a ballad-like beautiful and dramatic fate of a man – a dramatic challenge by refusal, early death, the lover’s sorrow and ontological faith. And the future vision as prophecy. The problem of human identity is clearly felt: identity as the centre of a person, as the kernel of joy, love and pain connected to the place, own, home. The transfusing sense of own – from earth to sky: from the magnificent view of hay making. The generation of modern neo-Romanticists (Aistis, Brazdžionis, Miškinis, Nėris) at least partially return to Maironis.