LTAnkstyvieji A. Mickevičiaus kūriniai, ypač poema „Gražina“ (1823), ir autoriaus istoriniai bei kultūriniai paaiškinimai žymi romantizmo pradžią lenkų-lietuvių kultūroje. Poeto surinkti istoriniai faktai apie XIII-XIX a. Lietuvos istoriją, kultūrą, visuomenę ir mitologiją atskleidžia A. Mickevičiaus siekį parodyti Lietuvą visateise viduramžių Europos nare bei suteikti jos kunigaikščiams viduramžių riterių statusą. Poemos „Gražina“ spėjama genezė galėtų būti siekis sukurti lietuvišką prancūziškojo epo analogą. Kartu su dauguma Vilniaus universiteto auklėtinių, istorikų ir rašytojų, A. Mickevičius stengėsi išsaugoti lietuvių sakytinį bei rašytinį paveldą. Vėliau S. Daukantas, Maironis, V. Krėvė perėmė norą rekonstruoti – ar netgi kurti – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, kultūrą ir tradiciją. Net J. Savickis savo XX a. vidurio romane „Šventoji Lietuva“ ironiškai polemizuoja su A. Mickevičiaus „Šventosios Lietuvos“ įvaizdžiu.
ENThe early works of Adam Mickiewicz, especially the poem "Grażyna" (1823) and its historical and cultural commentaries, mark the beginning of Romanticism in Polish-Lithuanian culture. The historical facts gathered by Mickiewicz about the history, culture, society and mythology of Lithuania in the 13th-19th centuries, reveal his intention to present Lithuania as a full-fledged member of medieval Europe, and to endow Lithuanian grand dukes with the status of medieval knights. The hypothesized genesis of "Grażyna" is the intent to create a Lithuanian analogue of the Norman French "chanson de geste". Mickiewicz, like many of the historians and writers who graduated from Vilnius University then, was concerned about the preservation of oral and written Lithuanian literature. Later, S. Daukantas, Maironis, V. Krėve tried to reconstruct - or even construct - the history, culture, and traditions of the Grand Duchy of Lithuania. Even J. Savickis, in his mid-20th century novel "Holy Lithuania", ironically dialogues with Mickiewicz's image of "Holy Lithuania".