Marija Aukštaitė. Literatūrinis palikimas ir visuomeninė veikla

LTIšeivijos kultūrinis palikimas grįžta į Lietuvą. Lietuvos kultūros savastimi jau tapo profesionalių išeivijos rašytojų, dailininkų kūryba, mokslininkų darbai. Į mokslinio tyrimo akiratį patenka ir vyriausios kartos emigrantų, kurie, neturėdami deramo išsilavinimo, jautė poreikį ir pareigą realizuoti savo kūrybinius gebėjimus, saugoti ir turtinti tautinį identitetą svetimuose kraštuose, palikimas. Suprantama, jog vyriausios emigrantiį kartos kūrybinė veikla dažniausiai neperžengė mėgėjiškos erdvės. Bet savamoksliai kultūrininkai buvo, jie paliko savo kūrybos ženklus ir todėl dėmesys jų kultūriniam palikimui - taip pat tautos kultūros istorijos dalis. Viena iš vyriausios emigrantų kartos kultūros veikėjų buvo Marija Aukštaitė (1896-1987), tikroji jos pavardė - Kotryna Radkevičiūtė-Navikevičienė. Jos sūnūs Antanas ir Algirdas Navikevičiai (Frank and George Hylands) 1987 m. Kanadoje, Toronte, įkūrė Marijos Aukštaitės centrą. 1994 m. Toronto universitete, Rytų Europos studijų centre (CREES) buvo įkurtas Marijos Aukštaitės fondas. Fondo ir jo direktoriaus prof. Horst Vitman pastangomis imta kaupti, tirti ir skelbti Marijos Aukštaitės literatūrinį palikimą, jos socialinę, politine, kultūrinę veiklą Lietuvoje ir Kanadoje. Fondas paskatino išeivijos ir Lietuvos mokslininkus domėtis Marijos Aukštaitės gyvenimu bei kūryba. Lietuvoje poetės gyvenimą ir kūrybą saugo bei tirti pradėjo Prienų krašto muziejus. 1996 m. Prienuose surengta mokslinė konferencija paminėjo Marijos Aukštaitės 100-ųjų gimimo metinių jubiliejų, o krašto muziejuje buvo įrengta stacionari ekspozicija su poetės knygomis, asmeniniais daiktais ir kt.