Ričardas Gavelis: dekonstrukciniai žaidimai miesto kūne (kūno mieste)

LTRecencijoje – kūniškumo parametrų analizė R. Gavelio „Vilniaus pokeryje“. Šiame romane ryškiausiai atsiskleidžia kūniškumo raiška, pereinanti beveik visas įmanomas transformacijas. Kūnas šiame romane tampa savotišku antiutopijos reprezentantu, jis beviltiškai bando išsivaduoti iš sovietinės totalitarinės sistemos kalėjimo. Apmąstant kūniškumo parametrus, jų raišką R. Gavelio „Vilniaus pokeryje“, neapleidžia įkyri mintis, kad tikrasis Vilniaus kūnas taip ir lieka neįminta paslaptis, tūnanti kaip tas Minotauras paslaptingame miesto ir minčių labirinte. Vilniaus kūno, kaip ir žmogaus kūno, neįmanoma iššifruoti, suprasti iki galo,neįmanoma apčiuopti nuolat išsprūstančios gyvybės esencijos. R. Gavelis savo mieste talpina praeities mitinius kūnus, slaptuosius ir, žinoma, pačius tikriausius geismo objektus – vyro ir moters kūnus. Visi jie lošia (ir drauge siūlo lošti skaitytojui) beprotišką miesto, tapatybės, gyvybės ir jos paslapties pokerį. Jie nuolat klaidžioja miesto, savo ir kitų žmonių sąmonės labirintais. R. Gavelis šiuo romanu bandė atskleisti utopines Vargalio pastangas perprasti gyvybę, mirtį, blogį. Jis sukūrė nesenstančią antiutopiją, atveriančią neigiamas gyvento ir gyvenamo meto visuomenės raidos tendencijas. Kurdamas, anot J. Baudrillard'o, atgrasinimo scenarijų, R. Gavelis parodė realybę ir joje egzistuojantį tikrąjį, kartais paslaptingą, geidulingą, kartais atgrasų, makabrišką kūną. Galbūt net būtų galima sakyti, kad R. Gavelis sukūrė naują itin kūnišką Vilniaus mitą.Reikšminiai žodžiai: 21 a. lietuvių proza; Dekonstrukciniai žaidimai; Ideologija; Kūnas; Kūniškumas; Miestas; Ričardas Gavelis; Romanas; Vilniaus pokeris; Šiuolaikinė lietuvių literatūra; 21st century Lithuanian prose; Body; City; Contemporary Lithuanian literature; Deconstruction play's. Ideology; Flesh; Novel; Ričardas gavelis; The Poker of Vilnius.

ENThe review covers the analysis of the parameters of flesh in “Vilniaus pokeris” [Vilnius Poker] by R. Gavelis. In this novel the most distinct is the expression of flesh, going through almost all possible transformations. Body in this novel becomes a particular representation of dystopia; it despairingly tries to free itself from the prison of Soviet totalitarian system. When reflecting on the parameters of flesh, their expression in R. Gavelis’ “Vilniaus pokeris” [Vilnius Poker], you stick to this obsession that a real Vilnius body remains an unsolved riddle, lying as that Minotaur in a mysterious labyrinth of city and thoughts. Vilnius body, as a human body, can’t be unscrambled, fully understood, constantly slipping essence of life can’t be groped. In his city R. Gavelis places mythical bodies of the past, secret and, of course, the most real objects of lust – male and female bodies. They all play (and offer a reader to join this game) a hectic poker of city, identity, life, and its secret. They constantly wander the labyrinths of city, their own and other people’s consciousness. With this novel R. Gavelis tried to reveal the utopian efforts of Vargalis to grasp life, death, evil. He created a timeless dystopia, unclosing negative tendencies of evolution of past and present society. By creating, according to J. Baudrillard, the scenario of deterrence, R. Gavelis showed reality and a real, sometimes mysterious, lustful, sometimes intrusive, macabre body, existing in that reality. It could even be said that R. Gavelis created a new especially sensual myth about Vilnius.