Dainuojančių žuvų poezija

LTRecenzijoje aptariama Almio Grybausko poezijos knyga „Žuvys". Pažymima, kad A. Grybausko poezija atspindi maždaug aštuntąjį XX amžiaus dešimtmetį debiutavusios rašytojų kartos kūrybą ir tos kartos lūkesčius. Autorius teigia, kad A. Grybausko eilėraščių rinkinys tęsia lietuvių tradicinės lyrikos temas ir rašymo pobūdį ir kelia klausimus, ar tokia rašymo maniera patraukli šiandieniniam skaitytojui, ar visada chrestomatinis citatų interpretavimas ir intertekstiniai sąryšiai naujam eilėraščiui teikia estetinio poveikio. Teigiama, kad įvilkdamas citatas į aktualųjį socialinį rūbą, poetas subanalina, sumenkina pirminę jų reikšmę. Nors pažymima, kad pats poetas kalbą suvokia kaip demiurgišką veiksmą ir teikia jai daug reikšmės, tačiau recenzijoje poeto kalba kritikuojama, pažymint, kad kai kur A. Grybausko poezijai stinga laviravimo kalbiniais niuansais, kad šiurkšti eilėraščių kalba dažnai ne tik ardo nuoseklų teksto audinį, bet net ir kelia įtarimų, kad knyga parengta skubotai ir neredaguota. Pažymima, kad bene geriausiai A. Grybausko kartos savitumą atskleidžia jos santykis su antika, Biblija, gyvenamojo laikotarpio socialine aplinka, taip pat dialogiški santykiai su lietuvių kultūros atstovais, leidžiantys suvokti autoriaus kultūrinį arealą. Analizuodamas A. Grybausko stiliaus savitumus, recenzentas pažymi, kad autorius nededa taškų ir kablelių, nors kitų skyrybos ženklų neatsisako. Konstatuojama, kad pakitusi rašymo maniera liudija apie lyrinio subjekto metamorfozes, įgyjant daugiau stichiškumo ir archetipiškumo.

ENThe review discusses the poetry book “Žuvys” [Fish] by Almis Grybauskas. The reviewer notes that the poetry of Grybauskas reflects the creation of the generation of writers who debuted around 1970s and the expectations of that generation. The author claims that the collection of Grybauskas’ poems continues the topics of Lithuanian traditional lyrics and the nature of writing, and poses questions whether this manner of writing is attractive to a contemporary reader, whether the chrestomathic interpretation of quotes and intertextual links always have an aesthetic effect on the new poem. By enshrouding the quotes in the relevant social robe, the poet makes their initial meaning banal and degrades them. Although the reviewer notes that the poet perceives language as a demiurgic act and gives much prominence to it, he criticises the poet’s language by pointing out that in some places Grybauskas’ poetry lacks the ability to play with linguistic nuances, the coarse language of poems often not only erodes the coherent fabric of the text, but also arouses suspicions that the book has been prepared hurriedly and has not been edited. The distinction of Grybauskas’ generation is almost best revealed through their relation to the Ancient times, the Bible, the social environment of that period, as well as dialogue relations with the representatives of Lithuanian culture which enable perceiving the author’s cultural habitat. When analysing the peculiarities of Grybauskas’ style, the reviewer notes that the author does not use periods and commas, although he does not refuse other punctuation marks. The reviewer states that the changed manner of writing testifies the metamorphoses of a lyrical subject, by acquiring more spontaneity and archetypal character.