Diskursyvinės kultūros kūrimas
LTRecenzijoje aptariama Artūro Tereškino knyga „Esė apie skirtingus kūnus: kultūra, lytis, seksualumas“ (2007), kurioje plėtojamas kritinis diskursas ir reflektuojami Lietuvos kultūros procesai. Autorius imasi mūsų kultūros kritikoje naujų kanono dekonstravimo procedūrų, kūno, lyties, seksualumo problematikos analizės. Jo tikslas – kurti naujas galimybes diskursams rastis ir tarpusavyje diskutuoti. Šiam kritikui svarbiausia – pripažinti kultūros procesų sudėtingumą, jų daugialypiškumą ir kurti diskursyvines aplinkas dialogui. Knygoje atkakliai kritikuojama visuomenę normalizuojanti ir standartizuojanti tvarka. Lyties ir kūno problema atveriama kaip sudėtingas, sunkiai interpretuojamas kultūros reiškinys. Akcentuojamos tradicinės kritikos alternatyvos – posthumanistinė kultūrotyra, kuri peržengia ribas ir steigia būdus konstruoti kitokią kultūros politiką. Analizuodamas gėjų ir lesbiečių problematiką, autorius atsisako viktimizuojančio požiūrio į homoseksualius subjektus. Knygoje išsakoma ir švelni kritika feminizmui, kuris ignoruoja vyrų problematiką. Įdomi ir autoriaus populiariosios kultūros samprata. Autorius pripažįsta jos banalumą ir simuliacinius jos mechanizmus. Tereškinas aiškiai ir atvirai kalba apie tai, kokioje erdvėje mes gyvename, kokie galios institutai valdo mūsų mąstymą ir disciplinuoja kūnus. Dekonstruodama hegemoninius visuomenės mąstymo modelius, jo knyga išviešina, kaip mūsų kultūroje kuriasi represyvios mąstymo formos, kaip galima jas išardyti ir mažinti jose slypinčias agresijos ir smurto potencijas.
ENThe review focuses on the book “Esė apie skirtingus kūnus: kultūra, lytis, seksualumas” [Essays on Different Bodies: Culture, Gender, Sexuality] by Artūras Tereškinas (2007), which develops a critical discourse and reflects on the processes of Lithuanian culture. The author undertakes the canon deconstruction procedures that are new in our cultural criticism as well as the analysis of body, gender and sexuality problems. He aims at creating new opportunities for the appearance of discourses and for mutual discussion. The critic finds it most important to acknowledge the complexity of cultural processes and their multidimensional character as well as to create discourse environment for a dialogue. The book persistently criticises the order that normalises and standardises society. The problem of gender and body is opened as a complicated cultural phenomenon that is difficult to interpret. The emphasis is placed on traditional criticism alternatives – posthumanist cultural studies that transcend and establish ways to construct a different cultural policy. While analysing the problem issues of gays and lesbians, the author refuses a victimising approach towards homosexual subjects. The book also softly criticises feminism which ignores the problem issues of men. The author’s concept of popular culture is also interesting. The author acknowledges its banality and simulation mechanisms. Tereškinas explicitly and openly talks about the space we live in and what power institutes control our thinking and discipline our bodies. By deconstructing hegemonic public thinking models, the book discloses how repressive thinking forms develop in our culture and how they can be dismantled and have the potency of aggression and violence hidden therein reduced.
