Kultūra ir jos figūros

LTStraipsnyje, remiantis kelio, veido, figūros metaforomis bei bendriausiomis fenomenologinio požiūrio į kultūrą, kaip kintantį, atsinaujinantį, vis kitaip suvokiamą procesą, nuostatomis, fragmentiškai kalbama apie pokyčius, vykstančius mūsų kultūroje, apie jos atogrąžas į aną Lietuvą. Mąstymų centre – literatūros profesoriaus Leono Gudaičio moksliniai interesai. Gudaičio, šio laiko bendrųjų kultūrinių ir bent iš dalies atskiresnių akademinių procesų aktyvaus dalyvio ir veikėjo, figūra pasirinkta neatsitiktinai – ji duoda išskirtinių galimybių mąstyti apie kultūros mažmožius, meno amatus, politinius skersvėjus, žurnalistiką ir žurnalizmą, avangardus, tremtinių rankraštinę kūrybą, kūrybos paslaptis, spaudą, leidybą, teisybės daugiaveidiškumą. Šio tyrinėtojo žvilgsnis sutelktas į kultūros pakeles, nuošales. Kultūros mažmožiai dažnai fermentuoja svarbius ar net pagrindinius procesus, net įvykius. Prieš kelerius metus išleistoje knygoje „Teisybė daugiaveidė“ Gudaičio mintis gravituoja į didžiųjų kultūrinių įsipareigojimų laiką – į XIX-XX a. sankirtą, kai literatūra, knyga ir spauda labiausiai buvo suvokiamos kaip tiesos gynėjos; kai formavosi kultūros intensyvėjimui svarbi žmogaus, jo tautos ir jo kalbos tiesų ir teisių neatskiriamybė. Daugiaveidės teisybės, daugiaplanės tiesos, daugiskaitėjančios trapiosios egzistencinės vienaskaitos – tai pastebimiausios vidinės kultūros slinktys. Gudaičio mintyse aiškiai jaučiamas kultūrinio tęstinumo, istorijos, likimų ir jų išlikimo kultūroje poreikis, kartu sprendžiamos literatūrinių atradimų ir praradimų, naujumo ir naujoviškumo dilemos.

ENBased on the metaphors of roads, face and figure, and the general provisions of a phenomenological approach to culture as a changing, renewing and differently perceived process, the paper fragmentarily discusses changes in our culture and its flashbacks to the then Lithuania. The focus of considerations is the scientific interests of Leonas Gudaitis, Professor of Literature. The figure of Gudaitis, the contemporary active participant and actor in common cultural and at least partially individual academic processes, has not been chosen accidentally; he provides exceptional opportunities to consider cultural trifles, the crafts of art, political draughts, journalism, avant-garde, deportees’ manuscript writings, the secrets of creation, press, publishing, and multiple faces of truth. This researcher focuses on the roadsides and solitudes of culture. Cultural trifles often ferment important or even main processes and events. Gudaitis’ thought in the book “Teisybė daugiaveidė” [Truth Has Many Faces], published several years ago, gravitates into the time of major cultural commitments, i.e. the turn of the 19th–20th c., when literature, book and press were mainly perceived as defenders of truth; when the integrity of the truths and rights of a man, his nation and his language important for the intensification of culture formed. Multi-face truths, multidimensional truths, pluralising fragile existential singulars are the most noticeable internal cultural shifts. Gudaitis’ thoughts clearly express the need for cultural continuity, history, fates and their survival in culture, and solve the dilemmas of literary discoveries and losses, novelty and innovation.