Protinį darbą dirbančių vyrų psichosocialinių darbo veiksnių ir depresijos sąryšis: atvejo ir kontrolės tyrimas
LTStraipsnyje pateikiami 2002–2004 m. atlikto atvejo ir kontrolės tyrimo, kurio tikslas buvo išaiškinti su protinį darbą dirbančių vyrų depresija susijusius psichosocialinius darbo veiksnius, rezultatai. Pateikti 93 protinį darbą dirbančių vyrų depresijos ir psichosocialinių darbo veiksnių duomenys. Šiame tyrime buvo apklausti dirbantys vyrai (atvejų grupė), kuriems pirmą kartą viename iš Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrų buvo diagnozuota depresija ir jų medicininėse kortelėse įrašytas F32 kodas pagal TLK-10. Kontrolei atsitiktinai parinkti Vilniaus miesto gyventojai vyrai, kurie dirbo protinį darbą ir atitinka atvejus pagal amžių. Anketa, kuri parengta pagal Suomijos darbo medicinos instituto streso darbe klausimyną, registruota 40 psichosocialinių darbo veiksnių. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 11 statistiniu paketu. Psichosocialinių darbo veiksnių ir depresijos ryšiui nustatyti naudojome logistinės regresijos analizę (binarinė logistinė regresija, laipsniško įtraukimo būdas, angl. forward conditional). Remdamiesi vienmatės analizės duomenimis atrinkome veiksnius ir sudarėme regresinį modelį (x2=29,684; p <0,01; Nagelgerke R2=0,377). Tyrimu nustatėme, kad vyrų, kurie dirba protinį darbą, depresija yra statistiškai reikšmingai susijusi su vadovo paramos stygiumi ir problemiškais santykiais, socialine izoliacija, prieštaringomis instrukcijomis ir nervine įtampa darbe. Nustatyta, kad su protinį darbą dirbančių vyrų depresija labiausiai yra susijęs vadovo paramos stygiaus ir nervinės įtampos darbe psichosocialinių veiksnių derinys.
ENIn the article presented data of the case-control study conducted in Vilnius in 2002-2004. The aim of the study was to establish psychosocial job environment factors related to white-collar male workers depression. 93 volunteers white-collar male workers took part in the study. Cases were selected from white-collar male workers treated in Vilnius mental health centers (with clinical diagnosis of first depression episode, coded in medical documentation as F32, according to the ICD-10). Controls were randomly selected from Vilnius employed males. For each patient 2 age-matched controls were chosen (+–5 years). Data was collected by means of self-completed questionnaire. For the psychosocial job environment evaluation questionnaire created on basis of occupational stress questionnaire were used (OSQ, created by Finland institute of occupational). Questionnaire included 36 questions on psychosocial job environment, personal characteristic, and two possible confounders. Statistical analysis was performed using program SPSS 11.01. The descriptive statistic and logistic regression was applied. This study suggests, that mental strain, bad relations, luck of superior support, social isolation, and contradictory instructions are related to depression among white-collar male workers. The strongest statistically significance showed luck of superior support and mental strain.
