Diskutuoti kviečiančios įžvalgos

LTRecencijoje aptariama literatūrologės Rimos Pociūtės studija „Modernizmas lietaus šaly“ yra trečia knyga iš literatūrologinių ir kultūrologinių studijų serijos „Įžvalgos“, kurią pradėjo leidykla „Homo liber“. Knygą sudaro straipsniai, kuriuose nagrinėjamos modernizmo ir postmodernizmo apraiškos įvairių laikotarpių lietuvių rašytojų kūriniuose. Autorių kontingentas įvairus – nuo I. Simonaitytės iki N. Abrutytės, nuo socialistinių pažiūrų J. Janonio iki A. Škėmos ar S. Parulskio. Į lietuviškojo modernizmo paradigmą autorė taip pat įtraukia tokius kūrėjus kaip Just. Marcinkevičius, J. Aputis, B. Radzevičius, E. Mieželaitis, A. Marčėnas, G. Patackas. Moterų kūryba studijoje aptariama pagal kitą – feministinės problematikos – paradigmą. Knygoje kaip atskiras analizės metodas naudojama ir psichoanalizės teorija, kuria bandoma papildyti refleksijas apie modernizmą bei moterų literatūrą. Nors R. Pociūtės studijoje iškyla metodologinių aporijų, pats bandymas dar kartą aktualizuoti, rodos, nusistovėjusias sąvokas ir žinomus teksto analizės metodus, mūsų akademinei literatūrologijai teikia galimybę nuolat permąstyti modernizmo, postmodernizmo, psichoanalizės ar feminizmo sampratas.

ENThe study “Modernizmas lietaus šaly” [Modernism In a Rainy Country] by a literary scholar Rima Pociūtė, discussed in the review, is the third book from the series of literaturological and culturological studies “Įžvalgos” [Foresight], published by Homoliber publishing house. The book covers the articles, analyzing the manifestation of modernism and post-modernism in the creative works of Lithuanian writers from different periods. The contingent of authors is diverse – from I. Simonaitytė to N. Abrutytė, from J. Janonis with his socialist creed to A. Škėma or S. Parulskis. Into the paradigm of Lithuanian modernism the author also includes such authors as Just. Marcinkevičius, J. Aputis, B. Radzevičius, E. Mieželaitis, A. Marčėnas, and G. Patackas. Creative work of women is discussed in the study according to another paradigm – a feministic problem. A psychoanalytic theory is used in the book as an individual analysis method, which is aimed at adding to the reflections of modernism and women’s literature. Though methodological aporias arise in R. Pociūtė’s study, the attempt itself to once again make the well-established terms and text analysis methods relevant gives our academic literaturology a chance to continually reconsider the conceptions of modernism, post-modernism, psychoanalysis, and feminism.