Rašanti moteris istoriniame maskarade

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Rašanti moteris istoriniame maskarade
In the Journal:
Metai. 2007, Nr. 6, p. 100-109
Keywords:
LT
19 a. pirmos pusės LDK literatūra; Aleksandras, 1461-1506 (Aleksandras II, Aleksandras Jogailaitis, Alexander Jagiellon); Atsiminimai; Istorija literatūroje; Moteris; Moterų literatūra; Napoleonas; Sofija Tyzenhauzaitė.
EN
Alexander; History in literature; Literature of the Great Duchy of Lithuania in the first half of the 19th century; Napoleon; Recollection; Reminescence; Sofia Tyzenhauz; Women; Women's literature.
Summary / Abstract:

LTSofija Tyzenhauzaitė Šuazel-Gufjė (Choiseul-Gouffier) 1818–1831 m. parašė penkis istorinius romanus. Straipsnyje pristatomas jos kūrinys „Reminiscencijos“, išleistas Paryžiuje 1829 m. S. Tyzenhauzaitės ryžtas imtis rašyti atsiminimus suprantamas kaip pastanga įeiti į istorijos erdvę ne tik kaip stebėtojai, bet ir interpretuotojai. Nors „Reminiscencijos“ nėra tikroji, beveik vien tik vyrų rašoma Istorija, galinti reikalauti mokslinio statuso, tačiau atsiminimų turinys gali pakoreguoti Didžiosios Istorijos netikslumus ir tapti jos medžiaga. „Reminiscencijų“ autorės paantraštėje minimi asmenys – imperatorius Aleksandras I ir imperatorius Napoleonas I – yra ryškios asmenybės, dariusios įtaką visai Europos istorijai, kurios užrašymas būtų vertas ir vyro Istoriko plunksnos. „Reminiscencijose“ yra dvi siužeto linijos: pirmoji, ir labiau asmeniška, prasideda atsiminimų autorės pirmuoju susitikimu su imperatoriumi Aleksandru ir pasibaigia jo mirtimi; antroji, susijusi su imperatoriaus Napoleono karo žygiais Europoje ir konkrečiai 1812 m. įvykiais buvusioje Lietuvos-Lenkijos valstybėje bei Rusijoje. Į S. Tyzenhauzaitės istorijos akiratį pirmiausia patenka privataus gyvenimo detalės. Suteikiama proga žvilgtelėti į „didžių istorikų“ aprašytų įvykių, dažniausiai mūšių, politinių perversmų, sąmokslų užkulisius, į visa, kas nepriklauso Istorijai. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad žlugus Respublikai privataus ir viešo gyvenimo riba nusitrynė, nes diduma viešųjų reikalų buvo sprendžiami privačioje erdvėje, todėl ir moterys buvo mažiau atskirtos ir turėjo galimybę dalyvauti svarstant politinius, visuomeninius reikalus. S. Tyzenhauzaitės „Reminiscencijos“ galėtų būti pavyzdžiu, kaip šia situacija pasinaudoja pačios moterys, sąmoningai apsisprendusios nelikti visuomeninių įvykių nuošalyje.

ENIn 1818–1831 Sofija Tyzenhauzaitė Choiseul-Gouffier wrote five historical novels. The article covers the presentation of her work “Reminiscencijos” [Reminiscences], published in Paris in 1829. S. Tyzenhauzaitė’s strength of purpose to write memoirs is seen as an effort to enter the space of history not only as a bystander, but also as an exponent. Though “Reminiscencijos” [Reminiscences] is not the actual History, written by almost only men, which could claim a scientific status, the content of memoirs can adjust the inaccuracies of the Great History and become its material. Persons, mentioned by the author of “Reminiscencijos” [Reminiscences] in the subheading, such as Alexander I of Russia and Napoleon Bonaparte, are distinct personalities, who have influenced the entire European history, recording whereof would be worthy of the male Historian’s pen. “Reminiscencijos” [Reminiscences] has two plot lines: first, and more personal, starts with the first meeting of the author of memoirs with Alexander I of Russia and ends with his death; second, related to Napoleon Bonaparte’s war crusades in Europe and specifically the events of 1812 in the former Polish-Lithuanian Commonwealth as well as Russia. The details of private life are the first to appear in S. Tyzenhauzaitė’s range of vision. A chance is given to take a look at the backstage of events, described by “great historians”, mostly battles, political upheavals, conspiracies, at everything, which doesn’t belong to the History. On the other hand, it is important to indicate that following the downfall of the Polish-Lithuanian Commonwealth, the line between private and public life has worn away. Most of public affairs were solved in private space; therefore, women were less discriminated and had a chance to participate in the discussion of political and social affairs. “Reminiscencijos” [Reminiscences] by S. Tyzenhauzaitė could serve as an example of how women take advantage.

ISSN:
0134-3211
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/39605
Updated:
2013-04-29 00:30:02
Metrics:
Views: 4
Export: