Žmogaus garbė bei orumas: interpretavimo ir gynimo problemos

LTTeisinėje literatūroje išsamiai ir kvalifikuotai aiškinami, interpretuojami įstatymai, reglamentuojantys žmogaus garbės bei orumo gynimo tvarką ir procedūras, tačiau teisinės atsakomybės pagrindai už žalą, padarytą šioms asmeninėms neturtinėms teisėms, dar nuodugniai neišnagrinėti. Priešingai vyraujančiai nuomonei, patys savaime įžeidžiamą, niekinamą reikšmę turintys duomenys, paskleisti apie žmogų, kuris savo veiksmais ar polegiais yra pelnęs blogą reputaciją, negali būti be išlygų laikomi žeminančiais tokio žmogaus garbę bei orumą ir neatitinkančiais tikrovės. Kitaip teiginys, kad asmuo yra tas, kas jis yra, pavyzdžiui, tėvažudys arba pavojingas recidyvistas, ir juo pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, turėtų būti laikomas šmeižtu. Civiliniai ir baudžiamieji įstatymai iš esmės tokio pat ar panašaus pobūdžio informaciją laiko žeminančia žmogaus garbę bei orumą, tačiau šias asmenines neturtines teises gina skirtingais būdais ir priemonėmis. Todėl tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektais svarbu tiksliai nustatyti teisinės atsakomybės pagrindus už žalą, padarytą žmogaus garbei bei orumui, ir suformuluoti kriterijus, kuriais remiantis galima atskirti konkuruojančių - civilinių ir baudžiamųjų - įstatymų taikymą.Reikšminiai žodžiai: Baudžiamoji teisė; Civilinė teisė; Gynyba; Interpretavimas; Žmogaus garbė ir orumas; Civil Law, Criminal Law, human honor and dignity; Defence; Human honour and dignity; Interpretation.

ENWhile laws regulating methods and procedures of defence of human honour and dignity are properly and qualifiedly commented and interpreted in legal literature, grounds of responsibility for damage to these interests still aren't dissertated in depth. Contrary to popular belief author states that facts which are offensive and contemptuous in itself when promulgated about a man who has deserved bad reputation due to his behaviour, can't be treated without reserve neither as degrading his honour and dignity nor as false. Otherwise the concept of defamation would have to cover statements that a person is parricide or dangerous recidivist even though they are based on a court's judgement. There is no significant difference in civil and penal laws in treating information to be degrading human honour and dignity, however methods and procedures of defence of these interests differs. Therefore both from theoretical and practical points of view it is important to determine exact grounds of responsibility for damage to human honour and dignity as well as to set criteria for delimitation whether civil and criminal laws should be applied in certain cases. [From the publication]