Vidinis įsitikinimas, kaip įrodymų ir duomenų vertinimo kriterijus

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vidinis įsitikinimas, kaip įrodymų ir duomenų vertinimo kriterijus
Alternative Title:
Internal conviction in the criminal procedure
In the Journal:
Teisės problemos. 2006, Nr. 2 (52), p. 42-61
Keywords:
LT
Baudžiamasis procesas; Baudžiamojo proceso teisė; Vidinis įsitikinimas; Įrodymai; Įrodymų vertinimas.
EN
Criminal Procedure Law, Evidence, conscientious; Criminal procedure; Evaluation of evidence.
Summary / Abstract:

LTVidinis įsitikinimas, kaip įrodymų vertinimo kriterijus, buvo įtvirtintas iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) ir išliko galiojančiame BPK, tačiau vertinančiųjų subjektų ratas bei pats vertinimo dalykas pakito iŠ esmės. Skirtingai nei iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusiame, dabar galiojančiame BPK įrodymų vertinimas tapo išimtine teismo prerogatyva. Tuo tarpu kvotėjas, tardytojas (pastaruosius du proceso dalyvius galiojančiame BPK pakeitė ikiteisminio tyrimo tyrėjai) bei prokuroras, vertinę įrodymus pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusį BPK, šios teisės neteko, nors galiojančio BPK straipsnių analizė leidžia teigti, jog vertinančiuoju subjektu prokuroras išliko. Tačiau prokuroras dabar vertina ne įrodymus, o duomenis. Be to, sprendžiant iš BPK nuostatų, reglamentuojančių duomenų pripažinimo įrodymais tvarką, taip pat iš nuostatų, reglamentuojančių kardomųjų priemonių skyrimą, aišku, jog ir teisėjai vertina ne tik įrodymus, bet ir duomenis. Taigi vertinimo dalykas pagal šiuo metu galiojantį BPK apima tiek įrodymus, tiek ir duomenis. Žinoma, teisėjo atliekamas duomenų vertinimas iš esmės skiriasi nuo prokuroro atliekamo vertinimo, visiį pirma, jau paties vertinimo reikšme tolesniam bylos nagrinėjimui. Tokiu būdu nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs BPK įnešė nemaža naujovių įrodymų ir duomenų vertinimo srityje, o ilgą laiką gyvavusi įrodymų teorija bent jau vertinimo srityje ne visiškai atitinka šių dienų aktualijas bei vertinimo problematiką. Šiuo straipsniu siekiama atskleisti kompetentingo subjekto vidinio įsitikinimo vaidmenį vertinant duomenis bei įrodymus baudžiamajame procese, taigi ir pradėti gilesnę vidinio įsitikinimo vaidmens priimant sprendimus baudžiamajame procese analizę. [Iš leidinio]

ENThe concept, structure and the meaning of internal conviction is analyzed in the article. There were several evidence evaluation systems in the history. After the bourgeous revolutions the system of formal evidence was changed into the principle of free evidence evaluation by internal conviction. The fundamental changes of evidence evaluation are concerned with the new Code of Criminal Procedure (CCP), which became effective since 1-st of May, 2003. The changes determined that beside the concept of evidence appeared the concept of material as the object of evaluation, but the circle of subjects, evaluating evidence, was narrowed. According to the rules of evidence evaluation, only judges can evaluate the evidence, but not only evidence are evaluated, by the internal conviction. The same way is also performed the evaluation of material of the criminal cases. The great role in evaluation of collected material acts the prosecutor. In order the material to become the evidence in criminal case, it has to be concerned to the issue, admissible and certain. Any material to be recognised as evidence must meet all the mentioned requirements and even if the material meets the requirements, it only can be recognized as evidence by the judge. Until the material becomes the evidence, the judge evaluates the material.The guarantees of judicial independence ensure the free formation of internal conviction and the evaluation of evidence by the prosecutor cannot affect courts decisions. The CCP provides that the full analysis of all the circumstances and the rule of law base the internal conviction. Indeed, other factors also influence the formation of internal conviction: the level of legal consciousness, socio - historical, psychological aspects, the collegiality of criminal case hearing. Separate kinds of evidence have their own specific nature requiring different evaluation methods. Categorical conclusions are often made on the basis of probability. Some authors even affirm that it is impossible to identify the absolute truth. However the judgement cannot be based on or leave room for doubts. [text from author]

ISSN:
1392-1592; 2351-6364
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/39532
Updated:
2020-04-01 11:48:44
Metrics:
Views: 139
Export: