Реализация языковой картины мира в поэзии Ю. Балтрушайтиса

LTSimbolistų poetikos kanonas daugiausiai yra determinuotas jų ypatingo pasaulio suvokimo, ypatingo filosofinio požiūrio į pasaulį, o tai ir nulėmė tikrovės išgyvenimo būdus ir formas, suformavo pasaulio vaizdą. Individualus pasaulio vaizdas realizuojamas poetinio teksto kalboje, visų pirma vaizdingu žodžių vartojimu, simboliais bei žodinėmis asociacijomis. Jis veikia ir bendrosios kalbos žodžių vartojimą. Pagrindinės universalios kategorijos kinta, pereidamos per individualų kiekvieno autoriaus pasaulio vaizdą. J. Baltrušaičio poetinio teksto leksinės organizacijos sistemiškumas ir uždarumas sąlygojo etapinio kalbinių vienetų paskirstymo galimybę į ribotą skaičių funkcinių semantinių vaizdų junginių, kurie daugeliu atvejų yra kilę arba iš biblinės tradicijos, arba iš viduramžių literatūros. Straipsnyje analizuojami J.Baltrušaičio idiostiliaus pagrindiniai organizuojamieji leksikos elementai: visatos skaidos erdvės, laiko ženklai, spalvų, šviesos, skonio bei kitų pojūčių simboliai, – ir daroma išvada, kad „teocentrizmas“ yra būdingiausia ir lemianti poeto individualaus pasaulio vaizdo ypatybė.

ENThe canon of symbolists’ poetics is determined by their peculiar world perception and philosophical attitudes, which formed their ways and forms of reality perception and worldview. The image of individual world is realised in the language of a poetic text by using figurative words, symbols and word associations. It also influences the use of words of the common language. Main universal categories change by passing through every author’s individual world perception. The system and closedness of the lexical organisation of Jonas Baltrušaitis’poetic texts determined the possibility of gradual distribution of linguistic units into a limited number of combinations of functional semantic images, which in many cases stem from the Bible tradition or Medieval literature. The article analyses the main lexical elements organised by Jonas Baltrušatis’idiolistic style: areas of space expansion, signs of time, symbols of colours, light, taste and other senses. A conclusion is made that “theocentricism” determines peculiarities of the world perception of a poet.