Žodžiuose nusėdusi tiesa : recenzija

LTRecencijoje – Almio Grybausko, poeto, atstovaujančio pirmajai 1950-ųjų kartos bangai ir minimo kartu su G. Patacku, V. Kukulu, V. Rubavičiumi, K. Plateliu, O. Baliukonyte, rinktinė „Apžvalgos spiralė“, sudaryta iš anksčiau išleistų poezijos knygų: „Spalvoti nuotaikų žibintai“ (1976), „Bandymai apkabinti“ (1978), „Atklydimai“ (1983), „Mugė“ (1988) ir eilėraščių, nepatekusių į rinkinius. Recencijoje daroma prielaida, kad vienu svarbiausiu ieškomos kalbėjimo pradžios tašku, epicentru, apie kurį susitelkia visi kiti įvaizdžiai, galėtų būti eilėraščiuose iškylanti žodžio tema. Žodis A. Grybausko poezijoje skleidžiasi dviem ryškiais pavidalais: kaip vidinė ir kaip užrašyta ar balsu išsakyta kalba. Vidinis žodis suvokiamas kaip tikrumo, autentiškumo ženklas. Išorinė kalba, poetinis žodis, o plačiau – visa meninė kūryba, dialektiškai sujungia savyje saugos galimybę ir trapumą, gyvastingumą ir sąstingį, tiesą ir melą. Pasirinktas skaitymo epicentras – žodžio figūra, jos santykis su realybe ir pasaulio pirmumo prieš kalbą aktualizavimas – ne vienintelis galimas. Dėmesio centrą lemia skaitytojo pasirinkimas. Tai lyg privilegija, kurią vis dėlto lydi aštri nuojauta, atliepianti vieną svarbiausių A. Grybausko poezijoje besiskleidžiančių nuostatų: lieka tiek daug nepasakyta ir neatverta. Šis suvokimas leidžia skaitančiajam dar kartą sugrįžti prie A. Grybausko poezijos ir kartu su lyriniu subjektu ištarti: „Tu – genijus, ir tu – kvailys įtūžęs prie tuščio lapo, kur visi kampai pilni neišrašytų galimybių“.

ENThe review covers the selected poems “Apžvalgos spiralė” [The Spiral of Review] by Almis Grybauskas, a poet, representing the first wave of 1950s generation and mentioned together with G. Patackas, V. Kukulas, V. Rubavičius, K. Platelis, O. Baliukonytė, consists of previously published books of poetry: “Spalvoti nuotaikų žibintai” (1976), “Bandymai apkabinti” (1978), “Atklydimai” (1983), “Mugė” (1988), and poems, which didn’t find their way to the selections. It is presumed in the review that one of the fundamental starting-points of speech sought after, an epicenter, which all other images gather around, could be a topic of word, arising in the poems. A word in A. Grybauskas’ poetry unfolds in two emphatic forms: as inner and as written or spoken language. Inner word is perceived as a sign of certainty, authenticity. Outer language, poetic word, and, in a broader sense, the entire artistic creative work dialectically unites a chance of safety and fragility, vitality and stagnation, truth and lie. Chosen epicenter of reading – a form of word, its relationship with reality, and actualization of priority of the world over language is not the only thing within the realms of possibility. The focus of attention is determined by the reader’s choice. It is a kind of privilege, which is however accompanied by acute feeling, resounding one of the fundamental attitudes unfolding in A. Grybauskas’ poetry: there is so much left unsaid and disclosed. This perception enables a reader to once again return to A. Grybauskas’ poetry and, together with a lyric person, say: “You are a genius and you are a furious fool with a blank sheet, where all corners are full of unwritten possibilities”.