Romano nemalonėje

LTRecenzijoje apžvelgiama Juliaus Sasnausko eseistikos rinktinė “Malonės akrobatika: iš gatvių ir skverelių teologijos”. Nors kritikuojamas knygos pavadinimas, tačiau, pozityviai įvertinamas knygos stilius: gražiai suvesti, turintys puikiai suderintą ritmą, tinkamai intonuojami sakiniai. Tačiau pastebima, kad kartais stringa žodžių parinkimas, etinės pozicijos nugali estetines, tekstas tampa žurnalistiškas, publicistinis, jame matyti kunigui privalomos reiškinių interpretacijos, bandymas paaiškinti šventraštį gyvenimu arba gyvenimą šventraščiu. Tačiau kai pereinama prie netyčinės beletristikos, kokybė pamažu išsilygina - itin vykusiais recenzentė laiko detalizuotus personalijų, autentišku rakursu perteiktus iškilių asmenybių - Č. Kavaliausko, tėvo Stanislovo - portretus. Teigiama, kad evangelinio stiliaus imitacijos provokuoja kalbėjimo iškilmingumą - jaudinantys faktai koreliuoja su saikingu ir santūriu, bet skoningu emociniu jų vertinimu, meistriškai išlaikoma skaitytoją intriguojanti įtampa, subtilioji teksto intriga. Konstatuojama, kad reikiamu laiku atsirandanti ironija gelbsti nuo banalumo ir kartojimosi, neišvengiamai gresiančio visiems kunigams. Autoironiška distancija - esminis šio autoriaus tekstų skirtumas nuo eilinių kunigiškų pamokslavimų. Autorė daro išvadą, kad kad daugeliu atvejų knygos tekstai yra vienalaikiai; jie neturi siužeto ar kitų laiko slinkčiai reikalingų literatūros karkasų, todėl yra pasmerkti ištirpti laike, nublankti, neišsilaikyti foliantuose, bet teikia skaitymo malonumą.

ENThe review overviews the collection of essays “Malonės akrobatika: iš gatvių ir skverelių teologijos” [Acrobatics of Mercy: from Street and Square Theology] by Julius Sasnauskas. Although the title of the book is criticised, the style is given positive evaluation: beautifully connected, finely metred and adequately intoned sentences. However, the choice of words sometimes stumbles, ethic positions overcome aesthetic positions, the text becomes journalistic, publicist; it contains the interpretations of phenomena, which are mandatory to the priest; there is an attempt to explain the Holy Scripture through life and life through the Holy Scripture. Yet moving to unintentional fiction, the quality becomes even; the reviewer considers detailed authentically conveyed portraits of prominent personalities – Česlovas Kavaliauskas and Father Stanislovas – to be particularly successful. Evangelical imitations are supposed to provoke solemnity of speech: moving facts correlate with temperate and reserved yet tasteful emotional evaluation; tension that intrigues the reader and the subtle text intrigue are skilfully retained. Irony, which appears at the right time, is stated to save from banality and repetition which all priests are inevitably facing. Auto-ironical distance is the main difference between the author’s texts and common priestly preachment. The reviewer concludes that in many cases the texts of the book are contemporaneous; they do not have a plot or a literary framework necessary for the time shift; therefore, they are doomed to deliquesce in time, pale, not to stay in folios, yet they provide the pleasure of reading.