Paribių novelės

LTRecencijoje aptariama Renatos Šerelytės knygos „Balzamuotojas“ pirmoji dalis. Tai novelių grupė bendru pavadinimu „Penktas puslapis“. Visi R. Šerelytės knygos veikėjai yra penkto puslapio gyventojai, tik dėl skirtingų priežasčių į jį patekę. Penktas puslapis – gyvenimo, galima sakyti, ir socialumo paribys, kurio briaunomis vaikšto labai įvairūs personažai. Tai dvasinio bergždumo erdvė, kurią reprezentuoja priemiesčiai, prekybos centrai ar biuro dykra. „Bevaisės žemės“ vaizdinys apibūdintų tiek jų gyvenimo erdvę, tiek dvasios būklę. R. Šerelytės novelės – glaustos, įtaigios, intriguojančios iki paskutinio sakinio, nes niekad negali žinoti, kaip pasisuks veiksmas, mintis. Subtili ironija saugo jas nuo vienprasmio, vienspalvio, dažniausiai degradavusių veikėjų vaizdavimo. Labai įdomi teksto forma sukuria visai kitą skaitymo ir suvokimo efektą, trikdo skaitytoją gerąja šio žodžio prasme („Nelaimingas puodas“). Tačiau kai kurie tekstai lieka silpnesni dėl savo konstruktyvumo, prasikišančių schemų, atributiško, dekoratyvaus asocialių veikėjų kūrimo. Šiuos kūrinius galima pavadinti idėjų novelėmis: skaitytojas gauna galvosūkį ir, naršydamas opozicijas, pažvilgčiodamas į psichoanalizės teorijas, gauna atsakymus.

ENThe review covers the discussion of Part I of “Balzamuotojas” [The Embalmer], a book by Renata Šerelytė. It is a group of novels named “Penktas puslapis” [Page 5]. All characters of R. Šerelytė’s book are the residents of page 5, who appeared there due to different reasons. Page 5 is a periphery of life, also sociality, with different characters walking on the edge of it. It is a space of spiritual futility, represented by suburbs, shopping centers, or offices. An image of “The Waste Land” would describe both the space of their life and the state of their mind. R. Šerelytė’s novels are brief, punchy, and mystifying up to the very last sentence, since you cannot know how the action or mind will turn. Subtle irony protects them from unambiguous, monochrome depiction, mostly of degraded characters. A very interesting form of text creates a totally different effect of reading and perception, embarrasses a reader in a good sense (“Nelaimingas puodas” [The Unhappy Pot]). However, some texts remain weaker due to their construction, standing out outlines, attribute and decorative creation of asocial characters. Such works could be referred to as the novels of ideas: a reader is given a puzzle and he gets the answers through exploring the oppositions and glancing at psychoanalytical theories.