LTRecenzijoje aptariama Elinos Naujokaitienės knyga, skirta mistiko ir hermetinio poeto Oskaro Milašiaus kūrybai, kurią 2001 m. išleido Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. Veikalas pateikia originalų rašytojo kūrybos vertinimą, atspindėdama naujas literatūros kritikos tendencijas. Knyga tęsia Milašiaus kūrybos analizės tradiciją, kurią Lietuvoje pradėjo Sofija Čiurlionienė ir Juozapas A. Herbačiauskas. Tradiciškai kelia klausimą apie kultūrinį lauką, kuriam priklauso kūriniai, parašyti prancūzų kalba, tačiau išreiškiantys lietuvišką dvasią. Konstatuojama, kad XX a. pabaigoje susidomėjimas Milašiaus kūryba Lietuvoje išaugo. Naujokaitienės tyrimas išsiskiria integraliu požiūriu – daug dėmesio skiriama ne tik Milašiaus kūrybai, bet ir asmenybei, politiniams įsitikinimams, biografijai, pranašystėms ir jų sąryšiui su estetinėms vizijoms. Monografijoje dėmesys koncentruojamas į vizionieriškos kūrybos saitus su misticizmu, hermeneutika ir alchemija. Komparatyvistiniu metodu paremtas tyrimas sieja įvairius kultūrinius kontekstus, kurie išplečia misticizmo suvokimo galimybes. Teorines įžvalgas papildo tekstų analizė, nušviečianti kūrėjo minties labirintus. Tačiau autorė nepakankamai išryškina katalikiškojo misticizmo aspektus, taip pat pateikia gana painų ir eklektišką rašytojo patirtis veikusių įtakų žemėlapį. Šiam tyrimui gelmės suteiktų filosofijos, teologijos ir teosofijos perspektyvų jungtis. Nepaisant poleminių aspektų, monografija atveria naują erdvę Milašiaus kūrybos skaitymams.