Dokumentiniai akredityvai: sąvoka, rūšys, teisinio reguliavimo principai

LTDokumentiniai akredityvai - dažniausiai tarptautinėje prekyboje naudojamas atsiskaitymų būdas. Todėl atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais tarptautinis teisinis regidiavimas yra viena aktualiausių problemų, su kuria susiduria tiek Lietuvos bankai, tiek firmos, eksportuojančios ir importuojančios prekes bei paslaugas. Tarptautinių prekybos rūmų unifikuotose dokumentinių akredityvų taisyklėse dokumentinis akredityvas apibrėžiamas kaip susitarimas, kuriuo akredityvą atidarantis bankas pirkėjo prašymu ir pagal jo pavedimą arba savo vardu įsipareigoja išmokėti trečiai šaliai (gavėjui) ar pagal jos pavedimą arba akceptuoti ir apmokėti gavėjo išrašytus vekselius (tratas), arba įgalioja kitą banką atlikti tokį išmokėjimą arba akceptuoti ir apmokėti tokius vekselius (tratas), arba įgalioja kitą banką pirkti tokius vekselius (tratas), pateikus nustatytus dokumentus, jei laikomasi akredityve numatytą terminų ir sąlygų. Akredityvų rūšys tarptautinėje prekyboje yra įvairios. Skirtingi dokumentiniai akredityvai suteikia skirtingas garantijas gavėjui, taip pat skiriasi ir bankui emitentui tenkanti rizika. Pagrindinis akredityvų skirstymas yra į atšaukiamuosius ir neatšaukiamuosius. Šio skirstymo pagrindas - akredityvą atidariusio banko įsipareigojimų mokėti tvirtumas. Populiariausias šiuo metu yra neatšaukiamasis akredityvas, kurio sąlygų atšaukti ar pakeisti jį atidaręs bankas negali be visų šalių, įskaitant pirkėjus, pardavėjus ir kitus bankus, sutikimo. Jeigu akredityve nenumatyta kitaip, jis yra neatšaukiamasis. Palankiausias pardavėjui yra neatšaukiamasis patvirtintas akredityvas, nes bankas, įvykdžius akredityve numatytas sąlygas, įgyja prievolę sumokėti. Iš esmės akredityvas yra savarankiškas sandoris, nepriklausantis nuo pagrindinės sutarties.Akredityvas yra atskira sutartis, pagal kurią pirkėjo bankas įsipareigoja sumokėti numatytą pinigų sumą, jei pardavėjas pristatys reikalingus dokumentus, įrodančius, kad prekės yra išsiųstos (pristatytos). Be abejo, ši sutartis yra susieta su pagrindine, bet akredityvas laikomas autonomišku sandoriu. Šio principo esmė ta, kad bankai - akredityvinių santykių dalyviai - nėra įpareigoti pagrindinių sutarčių. Tai reiškia, kad akredityvą atidarančio banko pareiga sumokėti pagal akredityvą yra nepriklausoma nuo kurios nors kitos šalies pareigos sumokėti už paslaugas ar prekes pagal atitinkamą sutartį. Bankai privalo rūpintis tik vienu dalyku - ar dokumentai, kuriuos pristato pardavėjas, tiksliai atitinka akredityvo sąlygas. Bankams visiškai nesvarbu, kokios prekės yra perkamos ir parduodamos. Dokumentų pirmenybės principo esmė ta, kad akredityvo operacijose visos šalys turi reikalą su dokumentais, o ne su prekėmis, paslaugomis ir/ar kitokiu sutarčių vykdymu, susijusiu su tais dokumentais. Dokumentų tikslaus atitikimo principas - tai atvirkštinis akredityvo nepriklausomumo aspektas: bankas turi teisę atmesti pateiktus dokumentus, kurie tiksliai neatitinka akredityvo sąlygų. Reikia pabrėžti, kad dokumentiniai akredityvai teikia daugiau privalumų eksportuotojui negu pirkėjui, todėl paprastai pirmasis ir yra šio atsiskaitymo būdo iniciatorius, jam akredityvo išleidimas yra apmokėjimo garantija. Eksportuotojo pareiga yra tik pateikti savo bankui akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus.

ENThis article deals with the bases of international and national legal regulation of documentary credits, which are universally recognised as the major and paramount method of international payments. The provisions of the ICC Uniform Customs and Practice for Documentary credits (UCP), which are the basic document of international manner and scope, governing the documentary credits, are analysed in comparison with national instruments - Uniform Code of Commerce of US, the new Lithuanian civil code, etc. Author analyses notion, nature and basic characteristics of documentary credit transaction, thus providing grounds for inclusive and in-depth understanding of legal issues, related thereto. It is shown, that all the documentary credits could be categorised and grouped into several types, which are widely spread in international trade. The different types of documentary credits are providing different guarantees for the beneficiary, thus substantiating the differences and distinctiveness in the scope of the risks attributable to the issuing bank. The most essential classification of the credits is classification into irrevocable and revocable credits. This classification is based upon the firmness of the undertakings of the issuing bank under the credit.Author aspires to demonstrate that one of the essential legal principles, underpinning the whole mechanism of international payments using documentary credits, based upon the above-mentioned legal nature of the documentary credit, is the autonomy of the contract of documentary credit. The practical meaning of this principle is that the participants of the documentary credit bargain are not anyhow bound and obligated by the basic contracts, as they are not the parties thereto. Banks must concern with the only thing - whether the documents, presented by the seller, strictly comply with the terms and conditions of the documentary credit. Banks are not interested in and concerned with the goods, which are being sold and purchased. Moreover, both parties and banks are dealing only with documents, which represent goods. Article proves that documentary credits are to be examined as a complex system of legal relationships, evolving between the participants of the mechanism of payments accomplished by virtue of documentary credits.