General and digital job demands and occupational burnout: understanding the role of personal and organizational resources

LTTyrimo tikslas – įvertinti bendrų ir su skaitmenizacija susijusių darbo reikalavimų sąsajas su profesiniu perdegimu ir nustatyti veiksnius, galinčius apsaugoti nuo profesinio perdegimo darbe. Tyrime dalyvavo 278 dirbantys asmenys. Dalyviai pildė klausimyną, kuriame vertintas profesinis perdegimas, kiekybiniai ir kokybiniai darbo reikalavimai, technologinė, komunikacijos ir informacijos perkrova, priklausomybė nuo technologijų, didėjantys mokymosi poreikiai, meistriškumas dirbti, saviveiksmingumas prisitaikyti prie technologinės pažangos darbe, vadovo parama ir organizacijos informacinio raštingumo skatinimas. Rezultatai parodė, kad profesinį perdegimą reikšmin gai prognozuoja kiekybiniai darbo reikalavimai, technologinė ir informacijos perkrova. Nors asmeniniai ir organizaciniai ištekliai nesilpnina bendrų ir su skaitmenizacija susijusių darbo reikalavimų sąsajos su perdegimu, nustatyta, kad jie patys neigiamai prognozuoja perdegimą. Tai reiškia, kad asmeniniai ir organizacijos ištekliai gali sumažinti perdegimo riziką, net jei jie neveikia kaip moderuojantys veiksniai. Šio tyrimo pridėtinė vertė organizacijoms yra ta, kad jis įkvėps paskatinti darbuotojus ugdyti asmeninius išteklius, tokius kaip saviveiksmingumas prisitaikyti prie technologinės pažangos darbe, ir didinti meistriškumą dirbti. Tyrimas taip pat paskatins organizacijas daugiau dėmesio skirti vadovų paramos stiprinimui ir informacinio raštingumo skatinimui, kurie gali padėti mažinti profesinio perdegimo riziką. Be to, tyrimas gali atkreipti organizacijų dėmesį į kiekybinius darbo reikalavimus, technologinę ir informacijos perkrovą darbe, nes būtent šie veiksniai prognozuoja perdegimą. Pagrindiniai žodžiai: profesinis perdegimas, bendrieji darbo reikalavimai, skaitmeniniai darbo reikalavimai, saviveiksmingumas prisitaikyti prie technologinės pažangos, meistriškumas dirbti.

ENThe aim of this study is to assess the relationship between general job demands and digital job demands and occupational burnout and to identify protective factors for occupational burnout at work. The study involved 278 participants. All participants were actively employed. All participants completed a questionnaire consisting of items related to occupational burnout, quantitative job demands, qualitative job demands, technological overload, dependence on technology at work, communication overload, information overload, increasing learning needs, mastery at work, self-efficacy in adapting to technological progress, managerial support, and promotion of information literacy in the organization. The results showed that quantitative job demands, technological overload at work, and information overload at work predict occupational burnout at work. Finally, the results show that personal organizational resources do not moderate the association of occupational burnout with general and digital job demands, but personal and organizational resources negatively predict occupational burnout. The added value of this study for organizations is that it will enable them to encourage organizations to help employees develop personal resources, such as self-efficacy, to adapt to technological progress at work and job crafting, as well as to encourage organizations to focus on promoting managerial support for employees and information literacy training in the organization, which may reduce occupational burnout at work. Moreover, this study will allow organizations to pay attention to quantitative job demands, technological overload at work, and information overload at work as they can predict burnout at work. Keywords: occupational burnout, general job demands, digital job demands, self-efficacy to adapt to technological progress at work, job crafting.