Foreign direct investment trends in Lithuania: motives and modes of investing during the transition period

LTStraipsnyje analizuojamos užsienio investicijų tendencijos ir pokyčiai Lietuvoje vėlyvuoju ekonomikos transformavimo laikotarpiu. Investicijos, o ypač tiesioginės užsienio investicijos, iki šiol vertinamos kaip vienas iš esminių faktorių, nulemiantis ekonominę konkrečios šalies pažangą, atskirų pramonės šakų gyvybingumą bei potencialaus augimo galimybes, o taip pat atskirų kompanijų finansinius rezultatus bei veiklos perspektyvas. Užsienio bei Lietuvos autorių darbuose akcentuojama užsienio investicijų nauda (naujų technologijų perkėlimas, vadybinių žinių bei įgūdžių sklaida, integracija tarptautinėse rinkose ir kt.). Atliekamuose tyrimuose labai plačiai nagrinėjamos investavimo formos, nemažas dėmesys skiriamas motyvams, jų klasifikavimui bei svarbos nustatymui. Lietuvos autorių darbuose didžiausias dėmesys skiriamas tiesioginių užsienio investicijų statistikos analizei, tendencijų tyrimui. Kiti klausimai lieka mažai nagrinėti. Šio straipsnio tikslas - atskleisti pagrindinius faktorius, nulemiančius užsienio kompanijų investavimo Lietuvoje dinamiką bei tendencijas. Autorės analizuoja investavimo formas, nagrinėja užsienio investicijų motyvus, tiria, ar konkrečios investavimo formos pasirenkamos atsižvelgiant į investavimo motyvus. Užsienio autorių darbuose dažniausiai minimos tokios tiesioginių užsienio investicijų formos, kaip „plyno lauko“, anksčiau vykdytos veiklos pagrindu (angl. brownfield) bei įsigijimai. Minimos formos, o ypač pastaroji, dažniausiai klasifikuojamos detaliau. Investicijų formų Lietuvoje analizė parodė, jog pereinamuoju laikotarpiu investicijų formų įvairovė šalyje buvo žymiai didesnė. Galima išskirti tokias naujai atsiradusias formas kaip įsigijimai privatizavimo būdu, daliniai įsigijimai, įsigijimai etapais.Investavimo formų analizė, o taip pat motyvų investuoti bei pasirinkti konkrečią formą, straipsnyje grindžiama tyrimo rezultatais, atlikto, dalyvaujant tarptautiniame projekte. Tyrimui atlikti buvo išsiuntinėti klausimai 500 Lietuvos įmonėms su ne mažesniu kaip 10% užsienio kapitalu bei ne mažesniu kaip 10 darbuotojų skaičiumi. Gauti 104 Lietuvos įmonių atsakymai. Atliktos įmonių su užsienio kapitalu apklausos rezultatų pagrindu toliau buvo tiriama užsienio investicijų motyvų bei konkrečių investavimo formų svarba. Atlikta apklausa leidžia atskleisti ryšį tarp užsienio investicijų motyvų ir investicijų formų. Motyvų svarbumo laipsnis įmonėse su užsienio kapitalu buvo tiriamas pagal priklausomybę skirtingiems ekonomikos sektoriams bei pasirinktas atskiras investavimo formas. Lietuvos įmonių su užsienio kapitalu apklausos rezultatai rodo, kad jų užsienio savininkai teikė pirmenybę aukštos kvalifikacijos darbuotojų (vadovų bei darbininkų) motyvui - tai tapo esminiu sėkmės faktoriumi kompanijų, į kurias investuota veikloje (34,6% respondentų tai buvo „ypač svarbus motyvas", o dar 31,7% respondentų paminėjo jį kaip „svarbų“). Antruoju pagal svarbą motyvu tapo galimybė užimti vietos rinkas (38,5% respondentų paminėjo jį kaip „svarbų“). Žemi darbo jėgos kaštai tapo tik trečiuoju pagal svarbą motyvu bei sėkmės faktoriumi užsienio investuotojams. Didesnio efektyvumo siekis globaliniu mastu, o taip pat galimybė prieiti prie žaliavų rinkų daugeliui investuotojų į įmones (virš 50% respondentų) buvo visai nesvarbūs. Tiriant motyvus pagal įmonių priklausomybę ekonomikos sektoriams, - gamybiniam, prekybos ir paskirstymo, finansinių paslaugų, infrastruktūros, kitų paslaugų, paaiškėjo, jog atskirų motyvų svarbumo pasiskirstymas iš esmės nekito.Tik gamybinio sektoriaus kompanijoms žemi darbo jėgos kaštai tapo antruoju pagal svarbą motyvu. Kompanijų analizė pagal investavimo formas parodė, kad apklaustų kompanijų tarpe dažniausiai buvo vykdomos plyno lauko investicijos (39,4% atvejų). Antroje vietoje liko kompanijų 100% akcijų paketo įsigijimas (20,2% atvejų). Be to, pastebėta, jog užsienio investuotojai absoliučios daugumos atveju teikė pirmenybę pilnai kompanijų kontrolei. Tiriant kompanijas pagal investavimo formas, paaiškėjo, kad motyvų rangavimas mažai skiriasi. Tačiau reikia pastebėti, jog plyno lauko investicijų bei įsigijimų atvejais pirmųjų dviejų-trijų motyvų svarba yra itin ryški. Tuo tarpu paaiškėjo, jog investuojant Lietuvoje, vietinių resursų išnaudojimas, strateginio turto įsigijimas visiškai nėra svarbių motyvų tarpe. Be to, dėl rinkos bei joje veikiančių įmonių nedidelio dydžio, galimybės įsijungti į globalinius tinklus taip pat nėra reikšminga. Straipsnyje taip pat atskirai analizuojama užsienio kompanijų vykdomų įsigijimų poveikis užsienio investicijų apimtims bei dinamikai. Parodyta, jog pereinamuoju laikotarpiu būtent užsienio kompanijų atliekamas Lietuvos įmonių įsigijimas privatizavimo keliu tapo esminiu procesu, nulemiančiu bendrus tiesioginių užsienio investicijų apimčių rezultatus. Privatizavimo procesams baigiantis turi būti iš naujo peržiūrimos galimybės bei priemonės papildomoms tiesioginėms investicijoms pritraukti, keičiama nacionalinė politika šiuo klausimu.

ENThe paper analyses the foreign direct investment (FDI) patterns and developments in Lithuania in the late transition period. The research is based on the survey in which 104 companies with foreign equity took part. The motives of foreign investment arc investigated in relation to the modes of investing in companies. The authors determine the ranking of motives for foreign investment in companies of different sectors of the Lithuanian economy and with different modes of FDI. The process of privatisation acquisitions in Lithuanian companies is examined and its influence on the general FDI results is shown.