Dramaturgas Juozas Kanopka
LTŽymiajam artistui Juozui Kanopkai, dramaturgijos veikalus pasirašinėjusiam Juozapo Bajoraičio, Lydinio pseudonimais, rūpėjo ir Vilniaus krašto gyvenimo vaizdai („Replėse“, „Ponas Gudragalvis“, Lietuvos istorija, įamžinta pasakose padavimuose („Stebuklingas ragas“, „Živilė“) ir jų sąsajos su universalesnio matmens problemomis („Judas Iskarijotas“). Kanopkos veikėjams būdingas įgimtas etninės savimonės heroizmas, „mitinė“, nelaisvės įtampų užgrūdinta, save kovose patikrinusi angažuoto žmogaus jėga. Apskritai Juozas Kanopka, išmanydamas literatūrinės bei sceninės technikos reikalavimus, sumaniai naudojosi ne tik ankstyvosios lietuvių dramaturgijos žanro laimėjimais bei pasiekimų raida. Susidaro įspūdis, jog buvo pažįstamas su Kazio Puidos, Vydūno ir Balio Sruogos kūryba. Sintetindamas Vilniaus kraštui būdingus etnopolitinius bei universalesnės problematikos dėmenis, kartais rodė ne tik idėjinių aistrų kolizijas, bet ir komiškai interpretavo tautiečių ypatybes. Kanpkos „Judas Iskarijotas“ tarytum moralinės atributikos refrenų sąvadas sceninės literatūros žanre, kuriame svarbiausias vaidmuo tenka mintims, nes jos, anot dramaturgo, primena elektros kibirkštis žmoguje. Taigi žymiojo artisto dramaturginiai bandymai nelaikytini vien regioninio teatro saviveikla. Tai kompetentingi teatro profesoriaus darbo vaisiai, kurie galėtų būtų naudingi ir rimtesniems ketinimams nusiteikusiems dabarties teatro mylėtojams ir jauniesiems vaidintojams bei teatro meną studijuojantiems. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninė savimonė; Tėvynė; Laisvė; Heroizmas; Mistinis realizmas; Sceninė technika; Krikščioniškoji universalybė; Komedijos; Ironija.
ENThe well-known artist Juozas Kanopka, who wrote his works under the pseudonyms of Juozapas Bajoraitis, Lydinis, was concerned both for the life images of Vilnius region (“Replėse”, Ponas Gudragalvis”), Lithuanian history, recorded in tales and stories (“Stebuklingas ragas”, “Živilė”), and their links with the problems of more universal dimensions (“Judas Iskarijotas”). Characters of Kanopka may be characterised by inborn heroism of ethnic consciousness, “mythic” human power, which toughened up by captivity tension and proved itself in the battles. Generally, being aware of literary and stage technical requirements, Juozas Kanopka artfully makes use of both earlier achievements of Lithuanian play genre and development of such achievements. It gives an impression that he was familiar with the works of Kazys Puida, Vydūnas and B. Sruoga. His synthesis of components of ethnopolitical and more universal problems, common to Vilnius region, sometimes showed both collisions of ideological flames and even comic interpretation of characteristics of the nationals. “Judas Iskarijotas” is as a collection of refrains of moral symbols in literature genres put on stage, where the major role falls on thoughts, because they, according to the playwright, remind of electric spark in the human. Thus, dramaturgic attempts of the famous artist are not just amateur actions of regional theatre. These are competent results of professor, which could be useful also for current theatre lovers with serious intentions and young performers or those studying art of theatre.
