The Issue of forecasting the limits of the national debt

LTStraipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas priemonių kompleksui, kuris sąlygoja valstybės skolos priimtinumą, jos optimalų ir efektyvų valdymą. Net ir išsivysčiusiose šalyse nedeficitinis valstybės biudžetas tampa daugiau teoriniu nei praktiniu dalyku, o biudžeto deficitui padengti dažniausiai naudojamos skolintos lėšos. Vyriausybėms tai pats lengviausias būdas dengti biudžeto deficitą, tačiau valstybės skolinimasis, siekiant skatinti ekonomikos vystymąsi, negali būti atsietas nuo vyriausybės iždo, ir monetarinės politikos. Šiandieninės Lietuvos valstybės skolos didėjimas (BVP %) rodo, kad vyriausybė vis daugiau šalies biudžeto lėšų skiria senoms skoloms grąžinti, o ne investicijoms į švietimą, socialinę sferą ar kitus projektus, įvertinant tai, kad Lietuvos valstybės skola pradėjo formuotis nuo 1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir tapus suverenia valstybe, galinčia savarankiškai valdyti savo ūkį ir ekonomiką, galima teigti, kad nuo to laiko absoliuti skola didėja gana sparčiai. Vertinant Lietuvos valstybės skolą, visų pirma reikia atkreipti dėmesį į skolos augimo tempą. Toliau didėjant Lietuvos skolai, šalies ekonomika atsidurs ilgalaikės stagfliacijos būklėje, nes vis daugiau lėšų, kurias galima būtų skirti ūkio vystymui, teks nukreipti skolos aptarnavimui. Didelis šalies biudžeto deficitas rodo, kad lėšos, kurios galėtų būti skirtos ekonomikos augimui, yra skiriamos vartojimui. Todėl skolintų lėšų panaudojimas Lietuvoje neefektyvus. Straipsnyje sprendžiama mokslinė problema - galimybė prognozuoti valstybės įsiskolinimo priimtinumo ribas, žinant numatomą realų BVP augimą ir biudžeto deficito dydį. Pasirenkant kriterijus priimtinam biudžeto deficito lygiui nustatyti, būtina atsižvelgti į galimybę jais naudotis.Tuo tikslu analizuojamas matematinis modelis, kuriuo remiantis kiekviena šalis, taip pat ir Lietuva, gali valdyti valstybės skolinimąsi ir neviršyti nustatyto (metų pradžioje patvirtinto) valstybės biudžeto deficito. Straipsnyje atskleidžiami siūlomo valstybės skolos priimtinumui prognozuoti matematinio modelio privalumai, pateikiamas Lietuvos valstybės skolos priimtinumo tyrimas, gauti rezultatai bei išvados. Atitinkamai pakeitus ir pritaikius straipsnyje analizuojamą matematinį modelį, galima spręsti šiuos su valstybės skolos valdymu susijusius uždavinius: pagal būtiną palaikyti valstybės skolos lygį (BVP %) ir BVP augimo prognozę nustatyti priimtiną biudžeto deficito lygį (BVP % ) ; pagal nustatytą biudžeto deficito lygį (BVP %) ir BVP augimo prognozę, nustatyti valstybės skolos lygį (BVP % ) ; pagal numatomą biudžeto deficito lygį (BVP %) ir priimtiną valstybės skolos lygį (BVP %), nustatyti reikiamą ekonominio augimo tempą; nustatyti laikotarpį, per kurį galima būtų pasiekti nustatytus parametrus. Tyrimuose naudotas modelis įgalino atskleisti Lietuvos valstybės skolos priklausomybę nuo biudžeto deficito ir realaus BVP augimo tempo. Darbe pateiktų teorinių ir praktinių pasiūlymų pagrindu atlikti išsamesni tyrimai padėtų formuojant valstybės skolinimosi politiką (strategiją). Pritaikius pateiktą matematinį modelį ir remiantis atliktais skaičiavimais, buvo įrodyla galimybė spręsti šiuos su valstybės skolos valdymu susijusius uždavinius: pagal būtiną palaikyti valstybės skolos lygį ir BVP augimo prognozę nustatyti priimtiną biudžeto deficito lygį. Atliktų apskaičiavimų rezultatai parodė, kad užsibrėžus 10 metų laikotarpiu valstybės skolą palaikyti 28 % BVP, kai realus BVP augimo tempas 2 %, šalies biudžeto deficitas turėtų būti labai nedidelis ir svyruoti nuo 0,2 % iki 0,6 % BVP.Pagal numatomą biudžeto deficito lygį ir priimtiną valstybės skolos lygį nustatyti reikiamą ekonominio augimo tempą. Gauti rezultatai įrodė, kad buvusio įsiskolinimo ir biudžeto deficito sąlygomis, realūs BVP augimo tempai Lietuvoje buvo per maži. 2000 m. valstybės skolos lygis buvo 28,32 % BVP, o biudžeto deficitas 1,7 % BVP. Norint, jog tuometinis įsiskolinimas nedarytų neigiamos įtakos ekonomikai, reikėjo užtikrinti 6,46 % realų BVP augimo tempą, kai jis tuo metu buvo 2,3 %. Reikia pažymėti, kad nuo 1996 m. iki 2000 m. imtinai, Lietuvos ekonomika, nei vienais metais neužtikrino reikiamų realaus BVP augimo tempų, nors 1999 m. reikėjo gana neaukštų, t.y. 1,08 %, realaus BVP augimo tempų. Nustatyti laikotarpį, per kurį galima būtų pasiekti užsibrėžtus parametrus. Atliktų apskaičiavimų rezultatai parodė, kad Lietuvai norint per keletą metų sumažinti įsiskolinimą, reikia užtikrinti perteklinį biudžetą. Norint per trejus metus įsiskolinimą sumažinti nuo 28,32 % BVP iki 2 8 % BVP, reikia užtikrinti, kad realūs BVP augimo tempai būtų 2 % per melus, o biudžeto deficitas neviršytų 0,4 % BVP. Norint greičiau sumažinti įsiskolinimą tik 0,32 % BVP, biudžeto deficitas turėtų būti 0,1 % BVP arba net perteklinis. Išsprendus skolos priimtinumo uždavinį, galima ne tik parinkti skolinimosi politikos kryptis, bet ir nustatyti skolinimosi poveikį ekonomikai pagal besiklostančią makroekonominę aplinką bei suformuluoti skolinimosi strategiją pagal iškeltus naujus tikslus. Vyriausybė turėtų daugiau dėmesio skirti valstybės skolos ir BVP augimo santykiui, kuris padėtų geriau planuoti lėšų poreikį neviršijant nustatytų limitų, nes skolos didėjimas parodo, kad prognozuojamo biudžeto deficito finansavimui numatomi grynojo skolinimosi limitai nepadeda mažinti neigiamos valstybės įsiskolinimo įtakos ekonomikai.

ENThe major focus of this paper is on a number of factors that determine the acceptability of the national debt as well as its optimal and effective management. Borrowing is one of the easiest methods for governments to cover the budget deficit, though the government borrowing made in attempt to support the development of economy cannot be viewed as an issue separate from the state's fiscal and monetary policy. The author analyzes the interaction between the national debt and the budget deficit. Within the framework of the mathematical model covered in detail, the author proposes the evaluation of the debt limits of the Lithuanian government by drawing on principle economic variables.