Katalikų bažnyčios 1865 m. religinė kova ir jos reikšmė lietuvių tautiniam atgimimui
LTBe blaivybės judėjimo, su lietuvių ir ypač žemaičių valstiečių iniciatyva XIX a. antroje pusėje yra susijęs dar vienas masinis judėjimas, kilęs Lietuvoje 1865 m. ir caro valdžios apibūdintas kaip liaudies judėjimas sutvirtinimo sakramentui gauti. Sutvirtinimo judėjimo, kurio gilumines prielaidas suponavo stiprėjanti lietuvių tautinė savimonė ir brutalios caro valdžios suvaržymai katalikų bažnyčiai, svarbiausi motyvai buvo religiniai, todėl jis priskirtinas prie tautinių religinių judėjimų. Pasklaidžius Peterburge Rusijos valstybiniame istorijos archyve saugomus dokumentus šiame straipsnyje mėginama atskleisti šio įdomaus judėjimo esmę. Reziumuojant teigiama, kad Kauno gubernijos lietuvių valstiečių sutvirtinimo judėjimas privertė laviruoti rusų valdžią, nulemdamas jos skirtingą politiką katalikų bažnyčios Žemaičių vyskupijoje, priešingai Vilniaus vyskupijai, atžvilgiu. Didelį poveikį minėtam valdžios sprendimui turėjo ir vyskupas Motiejus Valančius. Rusų valdžia, stiprindama pasipriešinimą lenkybei, suteikė papildomą stimulą tautinės dvasininkijos formavimuisi, o per ją – ir lietuvių tautiniam sąmonėjimui. Kauno gubernijoje katalikų bažnyčios religinė kalba įgavo palankias sąlygas natūraliai konverguoti link lietuvių kalbos. Rusų valdžios ir katalikų bažnyčios politinių interesų susidūrimas pirmaisiais metais po sukilimo nelauktai virto vaisinga terpe lietuvių tautinei savimonei bręsti: Kauno gubernijoje klostėsi palankios sąlygos lietuvių tautiniam atgimimui – šiuo metu čia ėmė ryškėti šio atgimimo židinio kontūras.
ENIn addition to the sobriety movement, another mass movement is also associated with the initiative of the Lithuanian peasants - Samogitians in particular - in the second half of the 19th century: begun in 1865, it was described by the tsarist government as a folk movement to receive the sacrament of confirmation. The key motives of the Confirmation Movement - the underlying assumptions of which were determined by a growing Lithuanian national consciousness and brutal tsarist constraints on the Catholic Church - were religious, so it is deemed a national religious movement. Based on documents at the Russian State Historical Archive in St Petersburg, this article attempts to reveal the essence of this interesting movement. It concludes that the Confirmation Movement of the Lithuanian peasants in the Kaunas Governorate forced the Russian government to manoeuvre, determining its different policy in respect to the Catholic Church in the Samogitian diocese in contrast to the Vilnius diocese. Bishop Motiejus Valančius also had considerable influence on this decision. The Russian government, in strengthening its opposition to Polonism, gave additional impetus to the formation of a national clergy, and through that - to Lithuanian national consciousness. Favourable conditions were formed for the religious language of the Catholic Church in the Kaunas Governorate to naturally converge towards Lithuanian. The collision between the interests of the Russian government and the Catholic Church the first year after the revolt unexpectedly turned into a fruitful medium for the Lithuanian national consciousness to mature: favourable conditions developed in the Kaunas Governorate for a Lithuanian national revival - the contour of its breeding ground began to emerge at this time.
