Global merger: managing strategic change in local subsidiaries

LTStraipsnyje nagrinėjamos strateginės kaitos problemos kompanijų susijungimo metu. Darbo tikslas - įvertinti tarptautinių korporacijų globalaus jungimosi įtaką vietinių padalinių darbuotojams ir nustatyti, kurie faktoriai daro įtaką darbuotojų kaitai strateginio pokyčio metu, jungiant kompanijų padalinius. Nustatyta, kad dažnai kompanijų susijungimas ar įsigijimas finansiškai nesėkmingais, o dažniausia to priežastis yra netinkamas žmogiškųjų išteklių valdymas pokyčio metu. Šiame darbe keliama hipotezė, kad brandžių darbuotojų praradimas kompanijų susijungimo metu rodo pokyčio valdymo žinių trūkumą, o pokyčio dalyvių nepasitenkinimas darbu skirtingų organizacinių kultūrų susijungimo metu yra svarbus faktorius, kuris gali lemti susijungimo sėkmę. Darbe siekiama išsiaiškinti, ar žmogiškųjų išteklių problemos, valdant strateginius pokyčius kompanijų susijungimo metu, priklauso nuo kompanijos ar šalies ypatybių; nustatyti svarbiausias integracijos proceso problemas ir jų valdymo galimybes, užtikrinančias žmogiškojo kapitalo ir pagrindinių organizacijos kompetencijų tęstinumą; įvertinti faktorius, darančius įtaką darbuotojų ryžtui keistis. Straipsnyje apžvelgiami ligšioliniai korporacijų strateginės plėtros susijungimo būdu tyrimai ir analizuojami autorių atlikto originalaus tyrimo rezultatai. Aptariama susijungimo ir įsigijimo strategijos reikšmė farmacijos versui, nagrinėjami pagrindiniai požiūriai į jungimąsi, problemos ir iššūkiai susijungimo metu, pabrėžiama korporacinės kultūros reikšmė, modeliuojant individualią elgseną organizacinio pokyčio metu, aptariamos pasipriešinimo pokyčiams priežastys ir strateginių sprendimų įtaka darbuotojų motyvacijai.Atliekant tyrimą daugiausia dėmesio skirta trims susijusiems pokyčio sėkmės faktoriams: žmogiškiesiems ištekliams, kultūriniam perimamui ir lyderystės stiliui susijungimo metu, remtasi kokybiniais ir kiekybiniais duomenimis. Tyrimas atliktas, naudojant originalius anoniminius klausimynus bei dalyvaujant pusiau struktūrizuotuosc individualiuose pokalbiuose. Apklausti kompanijų darbuotojai, dirbę pokyčių metu, ir buvę darbuotojai, pasitraukę iš organizacijų jungimosi metu. Tyrimui pasirinkti dviejų garsių pasaulio etinių farmacijos kompanijų, kurios susijungė per pastaruosius trejus metus, filialai Lietuvoje; rezultatus papildo duomenys, gauti apklausiant vienos kompanijos darbuotojus Estijoje bei Latvijoje. Anonimiškai apklausiant bei pokalbių metu buvo tiriamos priežastys, paskatinusios pasirinkti darbą konkrečioje organizacijoje, individualūs motyvai, korporacinės kultūros bruožai, lojalumo buvusiai organizacijai lygis, darbuotojo tobulėjimo organizacijoje raida, požiūris į organizacijoje vykusius pokyčius, strateginės kaitos iškeltos problemos ir priežastys, paskatinusios atsisakyti darbo naujoje organizacijoje. Tyrimas parodė, kad susijungimai apėmė skirtingų kultūrų, dydžių bei brandos vietines organizacijas. Pagrindinė problema, jungiant padalinius, buvo skirtingų organizacijų kultūrų derinimas bei naujos kultūros kūrimas. Stresas buvo didelė kliūtis pokyčiams. Nors kompanijos griežtai instruktavo vietinių padalinių vadovybę, kaip valdyti integracijos procesą, tyrimas parodė, kad pokyčio motyvų suvokimas, priešiškų jėgų ypatumai ir strateginio valdymo stiliai priklauso nuo kompanijos bei šalies.Tiriant nustatyta, kad pastangų išlaikyti vertingas kompetencijas nepakako, nes didelė dalis specialistų prarasta integracijos metu arba netrukus po susijungimo. Naująsias organizacijas paliko atitinkamai 40 proc. ir 18 proc. ilgai dirbusių patyrusių darbuotojų, kurie jau po susijungimo ėjo svarbias pareigas naujose organizacijose. Išėjimo iš darbo priežastys buvo įvairios, tačiau dažniausiai jos buvo nulemtos vadovavimo klaidų, neigiamai veikiančių individų motyvaciją dirbti naujomis sąlygomis.Tiriant nustatyta, kad vielinės integracijos metu direktyvinis vadovavimas reiškėsi dažniau nei lyderystė, skatinanti bendradarbiauti priimant sprendimus. Veiksmai, palengvinantys pokyčio keliamą nepasitenkinimą, buvo nepakankami. Paaiškėjo, kad pasitenkinimas darbu, dalyvavimas pokytyje ir emocinis įsitraukimas į juos yra svarbūs veiksniai, darantys įtaką individo požiūriui į pokyčius. Teigiamas požiūris vertintinas kaip pagrindinė susijungimo sėkmės sąlyga. Straipsnyje pateikiamos išvados ir siūloma originali įmonių susijungimo valdymo schema gali padėti išvengti nepageidaujamų pokyčio rezultatų.

ENThe paper analyzes M&A in pharmaceutical industry with a special emphasis on how the global mergers of international corporations affect their local subsidiaries. It is based on the data, obtained from the survey conducted in the Lithuanian, Estonian and Latvian subsidiaries of the world leading pharmaceutical companies, which have merged in the period of the last three years. Arguing the hypothesis, that the loss of key employees during the merger indicate the faltering change in management knowledge, the paper discuses the problems causing resistance to change and analyses the reasons of employee turnover during the local integration process.