Viktorija Daujotytė. Mažoji lyrikos teorija

LTRecenzijoje aptariama Viktorijos Daujotytės knyga “Mažoji lyrikos teorija”. Pažymima, kad autorė poeziją angažuojasi tyrinėti fenomenologiškai. Sąlygiškame metodologijų, autoritetų ar kūrinių pasirinkime ypač svarbia jai tampa polinkio fenomenologija. Jutiminis polinkio santykis suvokiamas kaip vedimas, kuriame nėra jokios išankstinės valios. Fenomenologiniu polinkio keliu judama savo pačios ir literatūros, kultūros kaitos ir gyvenimiškos patirties punktyrais. Ieškant lyrikos atramos taškų vienu svarbiausių dalykų tampa dialogiškumas, kuris atsiskleidžia kaip tam tikras santykio atitikmuo ar jo būdas, kaip autentiško pokalbio siekiamybė. Susitikimas kaip hermeneutinis skaitytojo ir kūrinio santykių principas studijoje konkretinamas abipusio suėjimo, susipažinimo ir kitomis sąvokomis. Recenzentei kiek netikėta dialogiškumo perspektyvoje atrodo mintis apie pasitikėjimą tuo, kad bendravimas kalbantis arba tarsi kalbantis suartina žmones, priartina tikrovę, saugo neiškreiptą jos matymą. Atkreipiamas dėmesys, kad šioje studijoje siekiama pateikti ne tiek visą įmanomą būsenų ar tipologijų visumą su detaliomis ir galutinėmis apibrėžtimis, kiek apeliuojama į skaitytojo sąmonės dinamiškumą. Tradicinės žanrinės ar kitos apibrėžtys įtraukiamos į fenomenologiškai orientuotą autorės mąstymo horizontą, taip atnaujinant poezijos teorijos galimybes. Tipų sąvoka konkretizuojama kaip vienas iš normatyvumo rakursų. Recenzentė kiek pasigenda konkretesnės ir detalesnės žanrinės ir kartu stilistinės charakteristikos.

ENThe review discusses the book “Mažoji lyrikos teorija” [The Small Theory of Lyrics] by Viktorija Daujotytė. The author undertakes a phenomenological approach to poetry. The phenomenology of inclination becomes particularly important for the relative choice of methodologies, authorities or works. The sensual relationship of inclination is perceived as leading which has no advance will. A phenomenological road of inclination is taken along the dotted lines of the author, literature, cultural change and life experience. When searching for the points of reference for lyrics, the dialogue becomes one of the most important aspects, which is revealed as a certain equivalent of the relationship or its mode, as aspiration of an authentic conversation. A meeting as a hermeneutic principle of the relationship between the reader and the work is made concrete in the study through the notions of mutual concourse, acquaintance and other notions. The reviewer has been slightly surprised at the thought about trust with regard to dialogue stating that communication through talking or as if talking makes people closer to each other, makes reality closer and retains its undistorted seeing. It should be noted that the study aims not only to present the entire possible states or typologies with detailed and final definitions, but also to appeal to the dynamics of the reader’s consciousness. Traditional genre or other definitions are included into phenomenologically oriented author’s reasoning horizon, thus renewing the possibilities of poetry theory. The notion of types is made concrete as one of the foci of normativeness. The reviewer misses a more concrete and detailed genre and stylistic characteristics.