Kūno kaltė LDK Baroko pamoksluose (Skarga, Daukša, Sirvydas)

LTStraipsnyje siekiant išryškinti kaltės sampratą Baroko epochoje, atskleisti Baroko žmogaus jauseną pasitelkiami žymiausių katalikų pamokslininkų jėzuito Petro Skargos (1563-1612) pamokslų rinkiniai „Sekmadienio ir visų metų švenčių pamokslai“ (1595) ir „Proginiai pamokslai" (1600), Mikalojaus Daukšos (apie 1527/1538-1613) postilė „Postilla catholicka“ (1599) ir jėzuito Konstantino Sirvydo (1578/1581-1631) originali postilė „Punktay sakimu“ (I d. 1629, II d. 1644). Baroko kultūroje iškyla silpnas, abejojantis, išgyvenantis dėl savo nuodėmingumo žmogus. Analizėje išskiriamos gimtosios nuodėmės, laisvos valios, išteisinimo temos ir vaizdiniai, taip pat įtraukiamas kovos su nuodėme aspektas ir nekaltas Kristaus kūno vaizdinys. Egzistencinis amžinosios būties siekinys, asketinio gyvenimo būdo diegimas suponuoja nusižeminimo ir nuolatinio savęs kaltinimo laikyseną. Kartu Baroko epochos žmogus tarsi mokomas kaltinti save, nes tokia laikysena pamoksluose yra būtina sąlyga norint pasiekti išganymą. Kaltės jausmas, peraugantis į nesuvaldomos baimės, stiprios gėdos jausmą, stiprinamas gausiomis citatomis iš Jobo, Koheleto knygų, Dovydo psalmių. Šalia gąsdinimo retorikos naudojama ir bjaurumo retorika – žymintis kaltę kūnas (taip pat ir nekalto Kristaus kūno vaizdinys) vaizduojamas kaip apkrėstas raupsais, pūvantis, kenčiantis pragariškas kančias. Taip pamokslininkas ne tik paveikia, sujaudina adresatą, bet ir suvaldo jį. Kaltės temą suponuoja ir esminė pamokslo funkcija – mokyti. Aptartas kovos motyvas su nuodėme, su blogį įkūnijančiu kūnu yra svarbiausias tikinčiojo gyvenimo tikslas.

ENThe topic of guilt is present in the mentality of the epoch of Baroque. In religious texts of this period guilt is perceived in general as a sin, and the body is treated as an obvious materialization of guilt and as the best reflection, or expression, of this feeling. The article analyses the sermons of the prominent preachers Petras Skarga, Mikalojus Daukša and Konstantinas Sirvydas, focusing on the topics and images of natural sin, free will and acquittal, by including in addition to it the aspect of the fight against sin and the image of the innocent Christ. The continuous attitude of self-accusation and humiliation in the sermons is as if a mandatory condition for salvation. With images of a disgusting and suffering body, the preachers are able not just to attract more easily the attention of those who listen but also to control them and teach the lessons of belief.