Kaltės ir gėdos abdukcija lietuviškame mentalitete: Kenozio Mitemos recepcija
LTPastaraisiais dešimtmečiais stebimą pacifikaciją lydi reikšmingos simbolinės ir retorinės formos. Viena jų – tolerancijos kultūros istorinės praeities atžvilgiu praktika (pvz., kai valstybių vadovai oficialiai atsiprašo dėl praeityje padarytų skriaudų kitoms tautoms). Šiuos pokyčius inicijuoja naujieji XXI a. pasaulio poreikiai, atsinaujinančių tautinių identitetų transformacijos. Pozityviąja prasme šie poslinkiai reiškiasi europinės civilizacinės-kultūrinės tapatybės atkūrimo katalizatoriais, skatinančiais bendro istorinio likimo tęstinumą. Tačiau neigiamų, nepriimtinų istorinio sambūvio procesų neutralizavimas neišvengiamai žadina kai kurias struktūrinio pobūdžio problemas. Pirmiausia tai: a) istorinio patyrimo vientisumo ir jo transliacijos efektyvumo, b) transformuojamų ar naujai įsisavinamų vertybinių orientacijų legitimacijos ir c) tautinės moralinės-kultūrinės refleksijos modalumų universalizacijos problemos. Jų reikšmingiausių aspektų Lietuvos istoriniame-kultūriniame mentalitete nušvietimas ir konceptualizacija yra pagrindinis šio tyrimo tikslas. Straipsnyje teigiama, kad atsakant į šiuolaikinio atviro pasaulio iššūkius atsiranda poreikis pereiti į naują, modernų socialinio diskurso lygį. Kritinė refleksija istorinių ir sociokultūrinių traumų ir mazochistinių tikrovės vertinimų atžvilgiu ir pozityvių, asmenybinėms raiškoms adekvačių ir viešų orumo ir savigarbos socialinėje, kultūrinėje, politinėje, verslinėje ir kitose visuomeninio gyvenimo sferose įžvalga ir skatinimas tampa aktualiausia Lietuvos identifikavimosi su Europa ir pasauliu apskritai prielaida.
ENThe subject of the article is relations between Western guilt culture and Eastern shame culture as it is expressed in the Lithuanian traditional and modern mentality. The research revealed the process of transformation of the traditional shame conception as a moral regulator of the individual and community behaviour for the gaining of oneness between Nature and Society. The article presents the evolution from the Lithuanian pagan moral images to the specific Torment culture as a response on the social and cultural trauma (Christian faith, Polonization, Russification, Soviet occupation etc.) in the history of Lithuanian people. This phenomenon is revealed by kenosis mythema as a peculiar model of individual and community behaviour in the traumatic situations. It is manifested in the specific forms of pain, misery and distress in the Lithuanian folk culture and in the historical crises situations. The results of our research allow making a generalized conclusion: modernization of Lithuania and its integration in the EU are the main conditions for the triumph over the historical trauma and destructive kenotical tendencies in the modern Lithuanian world-view.
