Students' perception of the emergence and acceptance of leaders: the role of gender

LTStraipsnyje pristatomas kompleksinis galimų stereotipų vadovavime paveikslas iš studentų, kaip jaunų, išsilavinusių bei pokyčių įgyvendinimui būtinų būsimų darbuotojų, perspektyvos. Remiantis analizuota moksline literatūra, buvo išskirti trys svarbūs aspektai, susiję su lyčių skirtumais vadovavime: horizontali ir vertikali segregacija kalbant apie potencialius vadovus bei esamo vadovo vadovavimo efektyvumo įvertinimas (pripažinimas). Straipsnyje pateikiamas autorių atliktas tyrimas, kuriame buvo siekiama išanalizuoti galimas jaunimo išankstines nuostatas vertinant skirtingos lyties potencialius bei esamus vadovus. Tyrimas buvo atliekamas 2009-2010 metais Vytauto Didžiojo universitete (įvardinamame kaip artes liberales) per bendrauniversitetines psichologijos paskaitas. Iš 265 respondentų, atstovavusių skirtingus fakultetus, penktadalį sudarė vaikinai, o likusią dalį – merginos. Apklaustų studentų amžiaus vidurkis – 19,6 (standartinis nuokrypis – 2,14). Tiriamieji maždaug po lygiai pasidalino į dvi grupes: turinčius ir neturinčius darbinės patirties. Šis tyrimas pateikė požiūrio į vadovo lyties ir vadovavimo sąveiką įžvalgą, remiantis posovietinės šalies jaunimo suvokimu. Buvo nustatyta, jog stereotipinis požiūris į vyrų ir moterų vadovavimą vis dar paplitęs tarp studentų, kurie įsitrauks į darbo pasaulį su savo nuostatomis bei, remdamiesi jomis, inicijuos pokyčius. Pirmiausia tai pasireiškė horizontalios segregacijos vadovaujančiose pareigose patvirtinimu: išankstine nuostata moterų vadovių atžvilgiu remiantis aprašomaisiais lyties stereotipais (Eagly ir Karau, 2002; Heilman, 2001). Stereotipiškai vyriškų bei moteriškų veiklos sričių priskyrimas atitinkamos lyties vadovams sutapo ir su Lietuvos Statistikos departamento (2010) pateikiama informacija apie darbo jėgos pasiskirstymą skirtingose sferose.Tyrimo duomenys taip pat patvirtino vertikalios segregacijos reiškinį pagal studentų vertinimus. Rezultatai apie darbo patirties įtaką teisingiems vertinimams potencialaus vadovo atžvilgiu pabrėžė realios situacijos būnant organizacijos nariu patyrimo svarbą (Embry ir kt., 2008; Johnson ir kt., 2008). Galima daryti prielaidą, jog tai galėjo būti susiję su organizacijose diegiamomis įvairovės valdymo programomis, apie kurių pristatymą vertėtų pagalvoti ir universiteto studijų dalykuose. Tuo tarpu organizacijos, kurioje dirbo vertinamas kandidatas į vadovo postą, veiklos pobūdžio įtaka sėkmės tikimybei sutapo su kitų tyrėjų darbuose gautais rezultatais (Garcia-Retamero ir Lopez-Zafra, 2009) bei vaidmens kongruentiškumo teorija (Eagly ir Karau, 2002). Vis dėlto ateities tyrimuose organizacinis lygmuo bei su juo susiję veiksniai galėtų būti analizuojami išsamiau, duomenis papildant ir kitomis tiriamųjų grupėmis. Tyrimas atskleidė, jog nors bendras vadovavimo efektyvumo vertinimas nepasižymėjo stereotipiškumu, buvo pastebėta vidinės grupės favoritizmo tendencija, kurią reikėtų patikrinti papildomais tyrimais su tolygiomis skirtingos lyties vertintojų grupėmis (Garcia-Retamero ir Lopez-Zafra, 2009; Prime ir kt., 2008; Shein, 2007). Santykių bei informacijos teikimo aspektų vadovavime priskyrimas moterims, o valdymo bei krypties parodymo aspektų vadovavime įvardinimas kaip vyriškų sutapo su skirtingos lyties vadovams priskiriamais gebėjimais (Eagly ir kt., 1995) bei patvirtino stereotipišką požiūrį vadovavime (Diekman ir Goodfriend, 2006; Heilman, 2001). Nors moterys Lietuvoje aktyviai įsitraukia į vadovavimo veiklas, kuria savo verslus bei užima aukštus vadovaujančius postus, tačiau požiūris į jas kaip vadoves lygiavertes vyrams dar turės keistis.

ENArticle sets out to examine possible prejudice towards present and potential leaders of a particular gender, according to the perception of young adults. The research sample (265 students) represented the new generation of post-soviet Lithuania. Questionnaires consisting of an evaluation of work-activity fields, a hypothetical situation of job promotion and a revised Leadership Effectiveness Instrument were collected and analysed cross-sectionally. According to the data, students demonstrated a stereotypical distribution of fields of work activity based on leaders’ gender. Absence of work experience was the main factor for the existence of different expectations about male and female candidates’ possibilities of obtaining promotion. However, ratings of overall leadership effectiveness did not differ by leaders’ gender. The article addresses the lack of research on integrated investigation about gender and leadership in the Eastern European context and provides important insights about stereotyping of female and male leadership among Lithuanian students.