Išmara Kaune XVI amžiaus antrojoje pusėje - XVII amžiaus pradžioje
LTStraipsnio objektas – išmaros teisė, reglamentuojanti be paveldėtojų likusio turto panaudojimą. Pagal šią teisę (šaltiniuose vadinamą iure caducum) privatinis turtas, išmirus visiems teisėtiems paveldėtojams, atitekdavo valstybei ir dažniausiai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dalinamas tarnyboje pasižymėjusiems bajorams. Tai buvo vienas iš būdų, kuriuo pasinaudoję žemvaldžiai bajorai galėdavo įsigyti nuosavybės ir įsitvirtinti mieste. Tyrimo šaltiniais tapo Lietuvos Metrikos knygose esantys nuosavybės dovanojimo aktai ir teisminiai sprendimai, susiję su kaduko teisės reglamentuojamomis išmarinio turto dalybomis. Šaltinių informacija leidžia aptarti kaduko teise skirstomo turto nomenklatūrą, miesto institucijų vaidmenį turto skirstyme bei analizuoti dalybų sukeltus turtinius konfliktus. Dažnai kaip išmarinis turtas buvo dovanojami namai ar sklypai (dokumentuose pateikiant ir erdvinį jų aplinkos apibūdinimą), rečiau daržai ar kitokio pobūdžio judamas ir nejudamas turtas. Miesto institucijos turėjo rūpintis naujojo savininko įvesdinimu į dovanotąją nuosavybę. Privilegijomis buvo suteikiamos visos teisės laisvai disponuoti tuo turtu, tačiau neretai buvo numatoma, kad jis lieka miesto teisės pavaldume. Toks dvilypumas provokavo miestietiškos ir bajoriškosios teisės susidūrimą, naujam turto savininkui bajorui vadovaujantis savo luomo teise. Todėl išmarinio turto dalinimą bajorams galėtume traktuoti kaip viena iš bajorijos skverbimosi į miestą kelių, padėjusį Kauno mieste atsirasti svetimkūniams – miesto teisei nepavaldžioms bajorų jurzdikoms.
ENThe object of the article is the ishmara law, governing the use of property that is left without heirs. Under this law (in the sources referred to as iurecaducum), private property, after decease of all legal heirs, would go to the state and be commonly divided by the Grand Duke of Lithuania among the distinguished noblemen. It was one of the ways for the noble land-owners to acquire property and establish in the city. Deeds of gift and judicial decisions relevant to division of ishmara property, governed by iure caducum, available in the Lithuanian Metrica books, became the sources of research. Information of the sources enables discussing the nomenclature of property divided under iure caducum and the role of urban institutions in distribution of property as well as analyzing property-related conflicts, caused by such division. Often houses or land plots were donated as ishmara property (by presenting their spatial description of environment in the documents), more seldom – gardens or movable and immovable property of such other nature. Urban institutions had to take care of the introduction of a new owner in the donated property. All rights to freely dispose of such property were conferred through privileges; however, quite often it was provided that it should stay within the jurisdiction of urban law. Such duality provoked the collision between urban and nobility law, when a new owner of property – a nobleman – went by the law of his caste. Therefore, the division of ishmara property among the noblemen could be treated as one of the ways for them to penetrate to the city, which helped foreign bodies – jurzdika of noblemen, who were not subordinate to the urban law – to emerge in Kaunas City.
