Kazio Borutos "Namas №. 13" kaip avangardistinio romano bandymas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kazio Borutos "Namas №. 13" kaip avangardistinio romano bandymas
Alternative Title:
Kazys Boruta's "Namas Nr. 13" (House No. 13) as an experiment of the avant-garde novel
Keywords:
LT
Romanai; Eksperimentinis romanas; Literatūriniai herojai; Konstruktyvizmas; Avangardistinis; Ekspresionistinis.
Summary / Abstract:

LTŠio straipsnio tikslas – atidžiau pažvelgti į Kazio Borutos romaną „Namas №. 13“ (1928) per avangardistinės estetikos ir poetikos prizmę. Šiam romanui galima pritaikyti eksperimentinio romano terminą, nes jis turi sąsajų su kai kuriais A. Döblino, J. Dos Passoso, A. Huxley’o kūriniais. Mano manymu, Borutos romano meniniame audinyje susipina ir ekspresionizmo, ir futurizmo, ir konstruktyvizmo gijos. Manyčiau, kad Boruta, rašydamas šį kūrinį, galėjo remtis rusų konstruktyvistų, 1924 m. susibūrusių į „Literatūrinio Konstruktyvistų Centro“ grupę (ЛЦК), idėjomis. Šioje mokykloje svarbiausias vaidmuo tenka su ideologija susietai prasmei, kuri ir lemia kūrinio techniką. Avangardistinė poetika sietina su žodžių rašymu skirtingais šriftais, raidžių padidinimu ir išplėtimu, skyrybos ženklų gausa, eksperimentavimu sintaksės lygmenyje. Futurizmo poetika susijusi su romano žodynu, įvaizdžiais, naujadarais, neįprastais žodžiais ir keiksmažodžiais, kinematografinės technikos panaudojimu. Tačiau bet kokiu atveju eksperimentavimas atsiremia į konstruktyvizmo principus, nes Borutos romanui būdingos griežtos, tikslios konstrukcijos, schemos, akcentai, minties koncentracija, fakto dalykiškumas, konkretumas. Savitu ekspresionizmo, futurizmo, rusų konstruktyvizmo principų panaudojimu Borutos romanas išsiskiria visoje XX a. lietuvių romanistikos panoramoje. Tačiau prioriteto suteikimas konstruktyvizmui nulėmė ir angažavimąsi ideologijai, bet ne subjekto vaizdavimui, figūruojančiam Vakarų modernistų romanuose. [Iš leidinio]

ENThe purpose of this article is to give a closer look at Kazys Boruta’s novel House No. 13 (1928) from the viewpoint of avant-garde aesthetics and poetics. This novel may be described as an experimental novel as it has links with some works by A. Döblin, J. Dos Passos and A. Huxley. The novel by Boruta envelopes expressionism, futurism and constructivism. To my mind, while writing the novel Boruta could rely on ideas of Russian constructivists who in 1924 formed the Literary Constructivists Centre. In this school the key role is given to the meaning linked with ideology which defines the technique of the work. Avant-garde poetics are to be associated with writing of words in different fonts, increase and expansion of letters, numerous punctuation marks and experiments at the level of syntax. The poetics of futurism are related to the vocabulary of the novel, its images, coinages, unusual words and swearwords as well as use of cinematographic techniques. However, anyhow experimentation relies upon constructivism principles as Boruta’s novel is characterised by strict and precise structures, schemes, accents, concentrated ideas, to-the-point facts and precision. With its peculiar use of principles of expressionism, futurism and Russian constructivism the novel by Boruta stands out in the entire panorama of the Lithuanian novel of the 20th century. However prioritising of constructivism has determined engagement in ideology but not imagination of the subject featured in Western modernist novels.

ISBN:
9955475986
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/3899
Updated:
2020-10-01 21:29:50
Metrics:
Views: 61    Downloads: 3
Export: