Modernizmo link arba prie šiuolaikinio Kauno meninės kultūros lopšio (1918-1940 metai)
LTPublikacijoje pateikiama J. Mulevičiūtės knygos „Modernizmo link: dailės gyvenimas Lietuvos respublikoje 1918-1940“ (2001) recenzija. Pasak recenzento, autorė siekia atskleisti lietuvių dailės modernėjimo procesą, analizuojama tema – modernistinių kūrybos principų formavimasis, objektas – visuomenės, dailininkų ir dailės kritikų santykių drama. Autorė ėmėsi parodyti šio sudėtingo proceso sąsajas su kitais Lietuvos menais ir su Europos meninio gyvenimo reiškiniais. Pabrėžtina, kad pirmąsyk meno istoriografijoje tiek dėmesio paskirta visuomenės gyvenimo ir dailės proceso ambivalentiškumo diagnozei. Čia parodomi paraleliniai, nors ne vienodo pločio, kasdieninio gyvenimo, visuomenės skonio ir meno raidos procesai. Autoriaus nuomone, nors J. Mulevičiūtė rašo apie Lietuvos dailę, bet iš esmės sukasi kauniečių aplinkoje, kuri šiaip ar taip sudarė beveik visą Lietuvą. Deja, miestietiškos sąmonės ir miestietiško policentrizmo raiška lietuvių kultūroje buvo ir yra labai silpna. Tuomet sostinė buvo dar labiau, negu šiandieninis Vilnius, monopolizavusi kultūrines iniciatyvas. Iš vienos pusės šis reiškinys išduoda ne ką kitą, kaip Lietuvos visuomenės atsilikimo ženklus, iš kitos – recenzentui leidžia knygą vertinti kaip Kauno istorijos metraščio objektą. J. Mulevičiūtė nuosekliai parodė, kaip krito modernizmo sėklos į pirmųjų nepriklausomybės metų dailės aplinką, transformuodama oficialiais virstančius didaktinius nacionalinius orientyrus į moderniam kūrėjui artimesnį individualistinį, mobilų, kontraversišką tradicijos atžvilgiu menininko santykį su pasauliu ir visuomene.
ENThe publication presents the review of the book by J.Mulevičiūtė “Towards modernism: life of fine arts in the republic of Lithuania in 1918-1940” (2001). According to the reviewer, the author seeks to reveal the process of modernization of Lithuanian art, the analysed subject – the formation of modernistic creative principles, the object – the drama of society, artist and art critic relations. The author shows the connection of this complicated process with other arts in Lithuania and phenomenon of artistic life in Europe. It is underlined; that for the first time in the historiography of fine arts so much attention is paid to the society life and the diagnosis of art process ambivalence. Parallel daily life, society taste and art development processes are shown here although in unequal proportions. According to the author, J. Mulevičiūtė writes about Lithuanian fine arts, but she is mainly revolving in the environment of Kaunas people which anyhow made up almost the whole Lithuania. Unfortunately, the expression of town‘s consciousness and town‘s polycentrism in Lithuanian culture was and still is very weak. Then the cultural initiative was monopolized by the capital more than modern-day Vilnius. On the one hand this phenomenon tells about the signs of regression of Lithuanian society, on the other hand the reviewer is allowed to evaluate the book as an object of Kaunas‘history chronicle. J. Mulevičiūtė showed consistently how the seeds of modernism felt into the environment of the fine arts of the first years of independency transforming becoming official didactic national landmarks which are closer to modern creator into individualistic, mobile, controversial in respect of tradition relationship of an artist with the world and society.
