Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis: kiek baudžiamasis procesas prisideda prie tinkamo BK 95 straipsnio taikymo

LTStraipsnyje analizuojamos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties instituto nuostatų taikymo praktikoje problemos. Paskutiniais metais imta plačiai diskutuoti apie apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo institutą, jo nuostatų tolesnį tobulinimą. 2010 m. Lietuvos Respublikos Seime buvo svarstomi net trys įstatymo projektai dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. 2010 m. birželio 15 d. įstatymu buvo priimta nauja Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis) redakcija. Straipsnyje keliamos kai kurios, autorės nuomone, svarbios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo problemos, ypač dėl baudžiamojo procesinio įforminimo. Analizuojama, kiek baudžiamojo proceso nutraukimas bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje neišnagrinėjus įtakoja nukentėjusiojo ir kaltininko teisių pažeidimą, kiek tai atitinka BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Be to, keliama problema, koks procesinis dokumentas turėtų būti priimtas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo sąlygas, nes Baudžiamojo proceso kodeksas to tiksliai nereglamentuoja, ieškoma paralelių su nuosprendžiu, kuriuo atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės nutraukiama byla (BPK 303 straipsnio 4 dalis).Straipsnyje nagrinėjama procesinio dokumento dėl proceso nutraukimo dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties turinio problemos. Priimant procesinį dokumentą dėl senaties, iškyla problema, kurie klausimai gali būti sprendžiami šiame dokumente. Kyla diskusijų, ar, teismams taikant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutą, galimas civilinio ieškinio išsprendimas, ar galimas baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymas. Autorė pateikia pasiūlymus, kaip galėtų būti tobulinamas baudžiamojo proceso įstatymas straipsnyje iškeltoms problemoms spręsti. Taip pat apžvelgiamos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo problemos skirtingų instancijų teismuose, analizuojama, iki kada skaičiuojami senaties terminai bylai esant pirmosios, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose.

EN[…] The article touches upon the problems of application the provisions of statute of limitation in Code of Criminal procedure of Lithuania. According to article 95 sentence of conviction shouldn't be passed if conditions of statute of limitation came up. However acquittal sentence should be possible in this case. It is normal. Person has a right to defend himself. However sentence should be passed just after hearing the case according to the provisions of Code of Criminal Procedure. But article 3 provides for that the procedure shouldn't be opened in case of coming up terms of limitation. Above mentioned provision explains in that way: criminal procedure should be closed immediately after coming the terms of limitation. So the court applies the provision of the law. This provision makes it difficult to seek acquittal in particular cases. Terms of limitation in different cases comes up in various stages of criminal procedure: in pretrial procedure, in court hearing. The author explores the situation arising in case when terms of limitation comes up in pretrial investigation. She criticizes the provisions of the law allowing the prosecutor to close the case due to terms of limitation. [...] The authors come to a conclusion that only the court should be entitled to decide on applying the provisions on the statute of limitation and then pass a sentence comparable to a sentence in case of remission form criminal liability, as provided for in Article 303(4) of the Code of Criminal Procedure of Lithuania. The last problem that author touch upon in the article is the possibility of confiscation in case of applying statute of limitation.