Krzysztof Tarka. Litwini w Polsce 1944-1997

LTIki XX a. 9 deš. pabaigos lenkų istoriografijoje tautinių mažumų istorijos praktiškai nebuvo. Ši tema buvo tabu, kadangi sovietmečiu vyravo nuostata, kad Lenkijos liaudies respublika yra homogeniška valstybė, kuriai tautinių mažumų klausimas neaktualus. Tokia nuostata ėmė pamažu keistis tik N. Chruščiovo valdymo laikais, nors ilgus metus valstybinė tautinių mažumų politika liko nenuosekli – palankesnė rusams ir žydams, mažiau palanki Lenkijos slovakų, lietuvių, baltarusių tautinėms bendruomenėms, o vokiečių ir ukrainiečių atžvilgiu – net represyvi. 1998 m. išleistoje Krzysztofo Tarkos monografijoje „Litwini w Polsce 1944–1997“ pristatoma lietuvių bendruomenės Lenkijoje istorija. Knygos struktūrą lemia nagrinėjamos potemės – lietuvių bendruomenės kultūrinis, religinis gyvenimas, švietimo sistema, santykiai su vietos Katalikų bažnyčia XX a. antroje pusėje Lenkijos valstybinės tautinių mažumų politikos kontekste. Pagrindiniai tyrimo šaltiniai – Lenkijos nacionalinių archyvų dokumentai, kitų lenkų mokslininkų darbai; tenka pasigesti tyrimui neabejotinai vertingos lietuvių diasporos Lenkijoje (ypač Punsko ir Seinų bendruomenių) išsaugotos archyvinės medžiagos. Knygos autorius teisus teigdamas, kad Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. žymi pradžią naujų Lietuvos ir Lenkijos santykių, kurių tolimesnei raidai tautinių mažumų klausimas turėjo reikšmingos įtakos. Apibendrinant reikia pripažinti, kad K. Tarkos studija reprezentuoja sėkmingas lenkų istoriografijos pastangas įvertinti lietuvių padėtį Lenkijoje ir šios diasporos santykius su lenkais XX a. antroje pusėje.

ENUntil the late 80s of the 20th Century, the Polish historiography hardly had any history of national minorities. This topic was taboo, since during the soviet times there was a prevailing attitude that the People's Republic of Poland is a homogeneous state where the issue of national minorities is irrelevant. This attitude stayed unchanged until the rule of N. Khrushchev, though the state policy of national minorities remained inconsistent for many years - more favourable for Russians and Jews, less favourable for national minorities of Polish Slovaks, Lithuanians, Belarusians, and even repressive in respect of Germans and Ukrainians. "Litwini w Polsce 1944-1997 " monograph by Krzysztof Tarka published in 1998 introduces the history of Lithuanian community in Poland. The structure of the book is determined by the sub-themes discussed in it - cultural, religious life of the Lithuanian community, educational system, relations with local Catholic Church in the context of the state policy of national minorities in the second half of the 20th Century.The research is based on the following main sources: documents from the Polish national archives, other Polish scholars' works; archive materials preserved by the Lithuanian diaspora in Poland (in particular, of Punsk and Sejny communities) of priceless value for the research are missing. The book author is right saying that the restoration of the Independence of Lithuania in 1990 marks a beginning of new relations between Lithuania and Poland, further development of which was strongly affected by the issue of national minorities. When summarising it must be admitted that the study by K. Tarka represents successful efforts of the Polish historiography to assess the situation of Lithuanians in Poland and the relations of the Lithuanian diaspora with Poles in the second half of the 20th Century.